Balsavimas buvo antrasis Turkijos ratifikavimo proceso žingsnis po to, kai parlamento Užsienio reikalų komisija praėjusį mėnesį patvirtino pasiūlymą. Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas dabar gali pasirašyti protokolą.
Antradienio rezultatai pašalino didelę kliūtį Šiaurės šaliai prisijungti prie karinio aljanso, o Vengrija dabar bus vienintelė valstybė narė, kuri dar nepatvirtino Švedijos prisijungimo.
Tačiau antradienį Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pareiškė pakvietęs savo kolegą iš Švedijos Ulfą Kristerssoną apsilankyti Vengrijoje ir derėtis dėl Švedijos stojimo sąlygų.
Švedija ir Suomija paraiškas dėl narystės NATO pateikė 2022 metų gegužę po to, kai anksčiau tais metais Rusija įsiveržė į Ukrainą. Suomija įstojo į NATO 2023 m. balandį, tačiau Švedijai iškilo daug kliūčių.
R. T. Erdoganas iš pradžių prieštaravo Švedijos narystės siekiui, apkaltindamas Švedijos pareigūnus, kad jie yra pernelyg atlaidūs karinėms grupuotėms, įskaitant Kurdistano darbininkų partiją (PKK).
Pateikusi paraišką Švedija sugriežtino savo kovos su terorizmu įstatymus ir sutiko glaudžiau bendradarbiauti su Turkija saugumo klausimais.
R. T. Erdogano pritarimas Švedijos kandidatūrai taip pat yra susijęs su Jungtinių Valstijų įsipareigojimu, o Turkijos prezidentas signalizavo, kad jis nepasirašys protokolo, nebent JAV patvirtins naikintuvų F-16 pardavimą Turkijai.
JAV Senato Užsienio santykių komiteto pirmininkas Benas Cardinas antradienį pareiškė, kad Kongresas vis dėlto laukia, kol bus baigti stojimo dokumentai, prieš pradėdamas spręsti šį klausimą.
