Pasirengimas viršūnių susitikimui, rusų laikraščio „Vedomosti“ teigimu, vyksta vienų kitiems spaudimo darymo, siekiant pagerinti savo padėtį, kontekste.
Kijevo koziris – Vakarų grasinimai plėsti sankcijų prieš Rusiją mastą. Apie tai iš anksto susitarė Europos Sąjungos (ES) šalių narių užsienio reikalų ministrai.
Dar vienas būdas daryti Maskvai spaudimą, anot „Vedomosti“, – tai grasinimas Ukrainos kariuomenei tiekti ginklų iš JAV, rašo BBC.
Berlynas ir Paryžius pasisako prieš šį sprendimą – tai Vokietijos kanclerė Angela Merkel patvirtino Miunchene surengtoje saugumo konferencijoje. Ji pabrėžė, kad tai reikštų pasipriešinimo didėjimą.
Šiame kontekste leidinys „Vedomosti“ apibūdina vasario 9 d. įvykusį A. Merkel ir JAV prezidento Baracko Obamos susitikimą, kuriame pastarasis pareiškė, kad diplomatinių pastangų nesėkmės atveju jis ketina svarstyti visus variantus, įskaitant ir galimybę tiekti ginklus, nors šio sprendimo jis kol kas dar nėra priėmęs.
Ukrainos Aukščiausioji Rada vasario 11 d. planuoja aptarti kreipimosi į JAV Kongresą dėl karinės pagalbos projektą.
Maskva savo ruožtu, kaip rašo „Vedomosti“, daro spaudimą Kijevui ir Vakarams pasitelkdama separatistų karines sėkmes, t.y. kontroliuojamos teritorijos didinimą.
Be to, anot Tarptautinio gynybos ir saugumo centro Estijoje direktoriaus Mattew Braiso, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bando pasinaudoti A. Merkel ir Prancūzijos prezidentu Francois Hollande’u tam, kad pamėgintų suskaldyti transatlantinę bendruomenę.
„Vokietijos kanclerė ir Prancūzijos prezidentas mano vykdantys kilnią misiją tam, kad sustabdytų karą ir žmonių kančias, tačiau iš tikrųjų jie prisideda prie karo tęsimo, kuris gali virsti įšaldytu konfliktu. Rusijos prezidentas vykdo šią manipuliaciją“, – įsitikinęs M. Braisas.
Kremliui artimo Politinių komunikacijų centro direktoriaus Aleksejaus Česnakovo manymu, Vakarų reikalavimas perduoti Ukrainai Rusijos pasienio su taip vadinamosiomis Donecko ir Luhansko liaudies respublikomis kontroliavimą yra nepriimtinas, nes jokio šalių susidūrimo ten nėra.
Ukrainos valdžios decentralizavimo punktas, anot A. Česnakovo, taip pat negali būti aptariamas, nes apie tai jau pranešė Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, todėl „jis negali mums pardavinėti to antrą kartą“.
Leidinys „Kommersant“ rašo, kad nei B. Obama, nei A. Merkel nieko nepasakė apie galimybę švelninti prieš Rusiją nukreiptas sankcijas, jei Minsko derybos būtų sėkmingos.
„Tiesa, kažin ar galima iš jų to tikėtis, nes Maskvos atžvilgiu tiek JAV prezidentas, tiek ir Vokietijos kanclerė šiuo metu atlieka „piktųjų tyrėjų“ vaidmenį“, – rašo „Kommersant“.