Kai Maskva ėmė palaikyti Sirijos prezidentą B. al Assadą, Ankara arba laikėsi nuošalyje, arba tiesė ranką jo priešams. Nauja krizė ištiko praeitą lapkritį, kai Turkijos naikintuvai numušė Rusijos „Su-24“. Incidentas įvyko prie sienos su Sirija, o rusų lėktuvas apkaltintas pažeidęs Turkijos oro erdvę. Rusija Turkijai pritaikė sankcijų, ir santykiai pasiekė naują dugną, skelbia „The Telegraph“.
Panašu, kad dar prieš liepą vykusį pučą Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas apsisprendė, kad šaltąjį karą su Maskva metas nutraukti, tad ėmė ieškoti būdų, kaip prisimeilinti Kremliui. Laiku numalšintas karinis valdžios perversmas tik paspartino Ankaros ryžtą taikytis su Maskva. Rugpjūčio 9 dieną Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas Sankt Peterburge susitiko su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu ir sutarė pagaliau normalizuoti dvišalius santykius.
Rusijos prezidentui V. Putinui tai puiki proga atitolinti Turkiją nuo sąjungininkų NATO ir Europos Sąjungoje. Kitaip tariant, nuryti kartėlį dėl to numušto lėktuvo apsimoka, nes gaunama nauda bus neabejotinai didesnė. Be to, Rusijos ir Turkijos prezidentai drėbti iš to paties molio – demokratiniu keliu išrinkti nacionalistai, besielgiantys kaip tikrų tikriausi despotai.
Turkijos bandymai po pučo sutramdyti visus oponentus sukėlė rimtą nerimą Europos Sąjungos lyderiams, kurie anksčiau bandė pažadėti Ankarai ateities narystę Sąjungoje ir bevizį režimą šalies piliečiams, norintiems atvykti į Šengeno zoną. Kol kas apie tikslias datas niekas nekalba, o kelios Europos Sąjungos valstybės netgi tiesiai šviesiai davė suprasti, kad Turkijos narystę vetuos. Kaip ten bebūtų, Europa imtis drastiškų veiksmų nenorėtų, nes baiminasi, kad Turkija nebesilaikys pažado neleisti pabėgėliams iš Sirijos patekti į Europą.
Deja, R. T. Erdogano jausmai Europos atžvilgiu šąla. Be to, po nepavykusio valdžios perversmo Ankaroje nesilankė nė vienas senojo žemyno šalių lyderis.
Galimos Rusijos ir Turkijos suartėjimo pasekmės labai svarbios tiek politinei strategijai Sirijoje, tiek pačiam NATO. JAV karinė bazė Incirlike itin svarbi visai vakarinei gynybos sistemai, tad, jeigu Turkija paliktų organizaciją, toks nuostolis būtų itin skaudus.
Panašu, kad nusilpusiam R. T. Erdoganui Rusijos reikia labiau negu V. Putinui Ankaros. Nepaisant to, Rusijos lyderis jokiais būdais nepraleis progos sutrikdyti tiek Europos sostinių, tiek Vašingtono dienotvarkės.
