Tai jau ne pirmas Prancūzijos sukrėtimas šiais metais. Sausio mėnesį „Charlie Hebdo“ redakcijoje ir košerinio maisto parduotuvėje, o birželį - Liono cheminių preparatų fabrike teroristai surengė atakas, kurios ilgam įsirėš Prancūzijos istorijoje kaip skaudžiausios. Šiandien jau aišku, kad po Paryžiaus įvykių Europa niekada nebebus tokia kaip anksčiau. Šiuo metu daugelis bando atsakyti į klausimą, kaip keisis Europa ir ką visa tai reiškia.
Neabejojama, kad Europą pažeidžiamesnę tokiems išpuoliams pavertė nesibaigiantis pilietinis karas Sirijoje ir „Islamo valstybės“, kuri dabar ambicingus džihadistus traukia kaip magnetas iškilimas. „Al Qaedos“ grupuotes Pakistane pavyko pažaboti Amerikos bepiločių atakomis, o „Islamo valstybė“ ne tik nepasiduoda, bet vis stiprėja ir stiprėja. Sėkminga operacija Irake, ambicijos įkurti kalifatą ir profesionali strategija socialinėje žiniasklaidoje, skirta skelbtis apie vis naujus pasiekimus ir pergales, padėjo „Islamo valstybei“ radikalizuoti, užverbuoti ir išmokyti daug tūkstančių jaunų musulmonų iš Europos – ir tikrai ne vien iš Prancūzijos, rašo „The Economist“.
Specialistų paskaičiavimais, šiuo metu mažiausiai 400-500 jaunų džhadistų gali būti Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalytėje. Dar prie jų prisideda nežinomas skaičius radikalizuotų asmenų, kurie niekada nebuvo išvykę iš namų, todėl kol kas nepateko į specialiųjų tarnybų akiratį.
Vyraujanti nuomonė viešojoje erdvėje – šios atakos labai veiksmingai sukoordinuotos, todėl daroma prielaida, kad teroristai mokėsi kokioje nors „Islamo valstybės“ stovykloje Sirijoje arba ten, kur aktyviai veikia „Al Qaeda“, pavyzdžiui, Jemene, iš kur kilo „Charlie Hebdo“ žudynes surengę teroristai. Pareigūnus neramina, kaip toks sudėtingas planas galėjo būti įgyvendintas niekam nepastebėjus.
DELFI kalbintas Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Leonidas Donskis stebėjosi – kaip į 1500 vietų Bataclan koncertų salę įmanoma įsinešti kalašnikovus?
„Labai gali būti, kad Prancūzijoje yra infiltruota didelė „Islamo valstybės“ grupė, kuri gali būti integruota į įvairias organizacijas, tarp jų ir į kai kurias imigrantų struktūras. Man atrodo, kad tai didelis darbo defektas, kurį netyčia padarė prancūzų slaptosios tarnybos, neįvertinusios tų dalykų“, - sako L. Donskis.
Nors susirūpinimas, kad gresia kažkas baisaus, sklandė jau kelias savaites, tai nieko naujo – perspėjimai dėl saugumo gana dažni, be to, dažniausiai pasirodo esantys klaidingi. Jeigu paaiškės, kad Vakarų žvalgybos agentūros nesugebėjo pastebėti jokio šurmulio, dažniausiai pranašaujančio didesnę operaciją, kaip, panašu, buvo žinoma prieš Rusijos keleivinio lėktuvo tragediją prieš dvi savaites, tai bus gąsdinantis perspėjimo signalas.
Nors per anksti spėlioti, kokius padarius visai Europai turės pastarieji įvykiai Paryžiuje, bet žemynui gresia krizė, ypač Šengeno sutarties dalyviams, ir apie tai jau buvo kalbama anksčiau.
Puikiai suprantama baimė, kad kartu su pabėgėliais, plūstančiais į Europą iš Sirijos, gali būti ir patyrusių teroristų, ketinančių pasitaikius pirmai progai pralieti nekaltų žmonių kraujo. Be to, įvykiai Paryžiuje padidins nerimą dėl „svetimo tarp savų“, kuris kariauja tiek su Vakarų kultūra, tiek su užsienio politika, kuri vertinama kaip „nukreipta prieš islamą“.
Antiradikalizacijos programos, vykdomos praktiškai visose Europos šalyse, kur gyvena pakankamai daug musulmonų, sveikintina iniciatyva, tačiau jos veiksmingumas kelia abejonių. Be to, visoje Europoje netrūksta politikų populistų, kuriems pastarieji įvykiai netgi labai palankūs.
L. Donskio nuomone, Prancūzija šito taip paprastai nepaliks. „Dabar situacija, neabejotinai, keisis. Kai iškyla pavojus valstybės pamatams, reaguojama labai rimtai“, - sako analitikas. Jo nuomone, tai buvo paskutinis skambutis Europai ir JAV. Dauguma karinius reikalus išmanančių analitikų jau anksčiau yra kalbėję, kad jei Vakarai išties būtų dėję visas pastangas, „Islamo valstybė“ būtų buvusi sunaikinta.
Kas toliau?
„The Economist“ užduoda klausimą: ką gali padaryti Europa, bandydama sumažinti pavojų, kad tokios tragedijos nesikartotų. Ryžtingesni bandymai nutraukti pilietinį karą Sirijoje ir sunaikinti „Islamo valstybės“ kalifatą gali padėti sumažinti pabėgėlių srautą, tačiau grėsmės nesunaikins. Tiesą sakant, „Islamo valstybė“ gali visą dėmesį nukreipti į kovą su „tolimuoju priešu“.
Viena iš svarbesnių užduočių: pasirūpinti, kad Europoje nebūtų taip paprasta gauti automatinių ginklų (laimei, bent Jungtinėje Karalystėje šiuo klausimu įstatymai labai griežti), o juos pervežti iš vienos šalies į kitą praktiškai neįmanoma. Jeigu didelio masto teroristiniai išpuoliai bus imti rengti ten, kur renkasi daugiau žmonių, pavyzdžiui, stotyse ar sporto renginiuose, ar tai reikš, kad teks Europos miestuose imtis tokios patikrų ir saugumo programos kaip Izraelyje? Tai būtų ne kas kita, o akivaizdžias teroristų pergalės įrodymas, politinė ir ekonominė nesėkmė.
Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Linas Kojala DELFI teigė, kad nuo dabar – sprendžiant klausimą Sirijoje suartėjimas su Rusija bus neišvengiamas. „Taip, bet teroro išpuoliai skatina daugelį Vakarų valstybių atsisukti į Rusiją. Rugsėjo 11-osios išpuoliai galėjo būti puikiausias pavyzdys. Visi suvokia, kad kalbant apie žvalgybą, apie saugumo užtikrinimą globaliu mastu Rusija yra be galo svarbus veikėjas – ten ginklų ir nelegalių lėšų srautai. Ir jeigu Rusija nebendradarbiauja, tai Vakarų struktūrų veikla pasunkėja“, - sako analitikas.
Labai daug priklauso ir nuo to, kada bus įvykdyta ir kokį mastą pasieks nauja ataka. Gyvenimas į senas vėžes dažniausiai sugrįžta gana greitai. Europos saugumo tarnybos, kurioms seniau gana neblogai sekėsi rūpintis piliečių saugumu, vis reguliariau vykdomiems tokiems išpuoliams kelio užkirsti negali. Tokiu atveju patarimo neprarasti savitvardos ir judėti toliau, švelniai tariant, per maža.
