Rusijos televizijos „Zvezda“ interneto svetainėje išpublikavo pranešimą, kuriame buvo rašoma, kad Ukrainos ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas man interviu pasakė, kad partijos „Batkivščina“ lyderė ir buvusi ministrė pirmininkė Julija Tymošenko „ne kartą jam siūlė intymų ryšį“, – straipsnyje leidiniui „Politico“ pasakoja prancūzų žurnalistė, „Tarptautinio Prancūzijos radijo“ korespondentė Jelena Servettaz, informuoja inopressa.ru.
„Zvezda“ darbuotojai, – žurnalistais jų nepavadinčiau, – veikiausiai be jokio sąžinės graužimo išgalvojo savo straipsnį ir per vieną akimirką padarė iš manęs prancūzų Oprah. Tuoj pat išplatinau pareiškimą, kuriame paaiškinau kad niekada neėmiau interviu iš Jaceniuko... Bet ši istorija jau ėmė gyventi savo gyvenimą... Po kelių valandų „Zvezda“ pagaliau ištaisė pirmą straipsnį ir rėmėsi menamu šaltiniu, nežinomu portalu „Živaja Kuban“, – rašo autorė.
„Dabar, kai visuotinis dėmesys persikėlė į Siriją, karas Donbase nustojo būti prioritetu Rusijai. Bet iš to, kaip šalyje nušviečiami politiniai įvykiai, statistinis Rusijos televizijos žiūrovas apie tai nesužinos. Valstybiniai televizijos kanalai priversti toliau kalbėti apie Ukrainą, bet užuot koncentravęsi ties kariniu konfliktu, kuris tarsi įšaldytas, jie perkėlė savo dėmesį į kitus aspektus – pavyzdžiui, į Ukrainos vyriausybę. Motyvai, slypėję už netikro „straipsnio“ apie interviu su Jaceniuku, telpa į šią logiką. Jis pasirodė likus vos trims dienoms iki rinkimų Ukrainoje“, – tęsia autorė.
„Iš principo mechanizmas veiksmingas, – pripažįsta ji. – „Zvezda“ darbuotojai išpublikuoja savo interneto svetainėje melagingą straipsnį ir cituoja jame užsienio žurnalistę, kas teoriškai turėtų kelti skaitytojams pasitikėjimą. Dar vienas „protingas“ triukas – remtis radijo interviu. Jeigu jų paprašys pateikti įrodymų, jie gali pasakyti, kad interviu vyko eteryje, o šifruotės radijo stoties interneto svetainėje neįkėlė.“
Kaip mano J. Servettaz kolega iš „Radijo Svoboda“ Maskvos redakcijos, „Zvezda“ publikacija galėjo būti „kerštas“ už jos neseniai pasirodžiusį straipsnį, kuriame žurnalistė papriekaištavo Vakarų žurnalistams, kad šie pernelyg lengvai pasiduoda Rusijos prezidento Vladimiro Putino kerams ir todėl neužduoda jam aštrių klausimų.
„Radijo Svoboda“ darbuotojas pasiūlė „nubausti“ „Zvezda“ už klastotės publikaciją, „galų gale, tai juk ne provincijos kanalas“.
„Bet šiuo metu visi Rusijos valstybiniai televizijos kanalai dirba kaip provincijos kanalai, – nesutinka J. Servettaz. – Ir ši provincija vadinasi Kremlius.“
Toliau ji pasakoja apie kitus panašius atvejus, konkrečiai apie tai, kaip 2013 m. bendroje V. Putino ir tuomet neseniai prezidentu tapusio Francois Hollande‘o spaudos konferencijoje ji „uždavė klausimą apie problemas dėl žmogaus teisių Rusijoje“.
Į televizijos „Pervyj kanal“ eterį klausimas pateko iškarpytas – žiūrovai pamatė, kaip „Rusijos prezidentas drąsiai atsako į sunkų klausimą, pateiktą per daug smalsios prancūzų žurnalistės... Montažo esmė buvo įrodyti – Rusijoje nėra problemų dėl žodžio laisvės, rašoma straipsnyje.
„Po eterio vieno mano giminaičio Prancūzijoje viršininkui paskambino aukšto rango rusų valdininkas, – pasakoja J. Servettaz. – Ir pasiteiravo, ar jam vis dar reikia Rusijos vizos. Jeigu reikia, pasakė rusų valdininkas, jis turi pasiūlymą: „Turite ką nors daryti su šita žurnaliste, kuri užduoda neteisingus klausimus.“ Jis nesuprato, kad situaciją jau apsuko Putino naudai ir kad bandyti kažką įbauginti, regis, nebėra reikalo.“
Perpasakodama anekdotą apie sidabrinių šaukštelių vagystę su kulminacine fraze „bet nuosėdų liko“, žurnalistė rašo, kad būtent toks jos atvejis.
„Nors „Zvezda“ galiausiai atsitraukė, mane eilinį kartą prieš mano norą įvėlė į rusišką dezinformaciją. Ir po to man liko baisiai nemalonus prieskonis“, – sako žurnalistė.
