Įdomioji sandorio dalis yra ta, kad „Balec Trading Venture“ priklauso Rusijos piliečiui Issai al Zeydi, kuriam 2014 metais buvo imtos taikyti JAV finansų departamento paskelbtos sankcijos dėl ryšių su Mokslinių studijų ir tyrimų centru, vykdžiusiu Sirijos netradicinių ginklų kūrimo programą, taip pat zarino ir kitų paralyžiuojančių cheminių preparatų bei iprito gamybą.
Pirko prabangius baldus
Remiantis konkrečios sutarties turiniu ir su ja susijusiais banko įrašais, darytais 2007 metų pabaigoje ir 2008 metų pradžioje, viena, anot oficialių JAV pareigūnų, su Rusijos vyriausybės remiama mafijos grupuote susijusi įmonė, sutiko sumokėti daugiau nei 3 mln. JAV dolerių (2,7 mln. eurų) įmonei „Balec Trading Ventures“ už neva itin prašmatnius ir brangius baldus.
CNN žurnalistų gauti banko pavedimo įrašai patvirtina, kad buvo pervesta ne mažesnė kaip 900 tūkst. JAV dolerių (806 tūkst. eurų) suma. Abi sandoryje dalyvavusios įmonės užregistruotos Mergelių Salose (Didžiojoje Britanijoje).
Su Rusijos mafija, kaip tvirtinama, susijusios įmonės pavadinimas – „Quartell Trading“. JAV teisingumo departamento atstovai tikina, kad ši įmonė – vienas iš daugelio subjektų, per kurį prieš dešimtį metų buvo plaunamos milijoninės iš Rusijos mokesčių mokėtojų pavogtos sumos. Ši veika, vėliau gavusi Sergejaus Magnitskio atskleistos aferos pavadinimą, yra bene labiausiai pagarsėjęs korupcijos atvejis Vladimiro Putino vadovaujamoje Rusijoje.
Įmonės „Balec Ventures“ savininkas – Issa al Zeydi. Tai rusų tautybės pilietis, kuriam 2014 metais buvo imtos taikyti JAV finansų departamento paskelbtos sankcijos dėl ryšių su Mokslinių studijų ir tyrimų centru, vykdžiusiu Sirijos netradicinių ginklų kūrimo programą, taip pat zarino ir kitų paralyžiuojančių cheminių preparatų bei iprito gamybą.
Neregėto masto mokesčių vagystės afera
Kaip rašo CNN, JAV Kongreso ir Teisingumo departamento atstovai tvirtina, kad tarp Kliujevo grupuote vadinamai Rusijos mafijai priklausančių asmenų – buvę ir dabartiniai Rusijos vidaus reikalų ministerijos, dviejų Maskvos mokesčių valdybų ir Federalinės saugumo tarnybos (FSB) – šalies žvalgybos agentūros ir sovietmečiu gyvavusios KGB funkcijas perėmusios institucijos – darbuotojai.
Anot JAV pareigūnų, 2007 metais Kliujevo grupuotė prisidėjo prie neteisėto trijų patronuojamųjų įmonių, pavaldžių stambiausiam tuometinės Rusijos investicijų fondui – Maskvoje veikiančiai turto valdymo bendrovei „Hermitage Capital Management“ – nuosavybės pasisavinimo.
Kliujevo grupuotė tada sufabrikavo šimtus milijonų dolerių siekiančius vėliau perimtų įmonių nuostolius. Tokios aplinkybės suteikė teisę kreiptis dėl 230 mln. JAV dolerių (maždaug 206 mln. eurų) sudarančių mokesčių grąžinimo.
Su šia suma susiję veiksmai buvo atlikti per vieną dieną – 2007 metų Kalėdų išvakarėse. Tą padarė Rusijos mokesčių inspektoriai.
Bendrovės „Hermitage Capital“ pasamdytas teisininkas S. Magnickis, turėjęs išaiškinti vagystę, atskleidė neįtikėtino masto sąmokslą ir įvardijo jo dalyvius. 2008 metais S. Magnickis buvo suimtas. Per ilgiau nei metus trukusį ikiteisminio sulaikymo laikotarpį jam buvo atsisakoma suteikti būtiniausią medicininę pagalbą. Teisininkas tapo ir fizinių kankinimų auka, o 2009 metais, eidamas 37-uosius metus, jis mirė Maskvos kalėjime.
2012 metais Kongresas priėmė Sergejaus Magnickio teisinės valstybės atskaitomybės aktą, pagal kurį buvo pritaikytos sankcijos daugiau nei trisdešimčiai Rusijos pareigūnų.
Kremlius JAV pareigūnų pateiktą įvykių versiją griežtai atmeta. Maskva primygtinai tvirtina, kad teisininkas mirė dėl turėto širdies nepakankamumo, be to, pats klastojo mokesčius. Rusijos teismas nuėjo tiek toli, kad po S. Magnickio mirties įvykdė teisminį tyrimą ir 2013 metais pripažino jį kaltu. Tai buvo pirmas mirusio asmens apkaltinimo atvejis Rusijos istorijoje.
Lavonais paženklintas finansinių machinacijų tyrimas
Didžioji dalis lėšų iš Kliujevo grupuotės pavogtos minėtos 230 mln. JAV dolerių sumos taip ir liko užšaldytos įvairių pasaulio šalių jurisdikcijose. „S. Magnickis aptiko daugiau nei pats įsivaizdavo ir tikrai daugiau nei mes supratome net po Magnickio akto išleidimo“, – kanalui CNN sakė buvęs JAV sankcijų politikos koordinatorius Danielis Friedas.
Niujorko federalinis prokuroras apkaltino Kipre užregistruotą įmonę „Prevezon Holdings“, priklausančią vieno įtakingo Rusijos pareigūno sūnui. Kaltinimų pagrindas – nekilnojamojo turto Manhatane įsigijimas ir banko sąskaitų JAV atidarymas naudojantis pinigais iš neteisėtai nugvelbtos sumos. Gegužės mėnesį ši byla buvo baigta šalių susitarimu.
Jokių neteisėtų veiksmų „Prevezon Holdings“ atstovai nepripažino, o JAV vyriausybė sutiko su byla susijusio nagrinėjimo nebetęsti.
Dar vienas susijęs turto nusavinimo atvejis tebenagrinėjamas Šveicarijoje. Teisminių institucijų pareigūnai pasikliovė Aleksandro Perepilično pateiktais parodymais. Šis iš tėvynės išvykęs Rusijos pilietis prisipažino buvęs pagrindiniu už pinigų plovimą atsakingu asmeniu, dirbusiu Kliujevo grupuotei, o vėliau nutraukęs su ja visus ryšius.
Remiantis pateiktais įrodymais, dalis pavogtų pinigų buvo pervesti į Šveicarijos banko „Credit Suisse“ sąskaitas. Viena iš jų priklausė investicijų grupei „Quartell Trading“, kuriai ir vadovavo A. Perepiličnas, kol staiga mirė bėgiodamas netoli savo namų Saryje 2012 metų lapkritį.
Vos 44-erių metų rimtų sveikatos nusiskundimų neturėjusio A. Perepilično mirtį Didžiosios Britanijos policija iš pradžių apibūdino kaip nepaaiškinamą, tačiau vėliau jo skrandyje buvo aptikta tam tikro nuodingo augalo pėdsakų.
Valstybinio koronerio veikla tiriant bylą Didžiojoje Britanijoje prasidėjo birželio 5 d., o baigėsi, kai po savaitės internetinės žiniasklaidos kanalas „BuzzFeed“ pranešė apie JAV nacionalinės žvalgybos direktoriaus institucijos, kontroliuojančios visų JAV žvalgybos agentūrų veiklą, padarytą išvadą, kad A. Perepilično mirtis – ne kas kita kaip žmogžudystė, beveik neabejotinai įvykdyta pagal V. Putino duotą nurodymą.
Remiantis informacija, gauta iš daugiau nei dešimties buvusių ir dabartinių JAV, Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje dirbančių žvalgybos pareigūnų, „BuzzFeed“ pranešė, kad Didžiosios Britanijos vyriausybė stengiasi nutylėti labai svarbius įrodymus. „BuzzFeed“ taip pat paskelbė apie Britanijos vyriausybės atsisakymą šį pranešimą kaip nors pakomentuoti.
Kiek vėliau, 2016 metų kovą, iš namo, kuriame gyveno, ketvirto aukšto iškrito S. Magnickio šeimos advokatas. Incidentas, vos nesibaigęs pastarojo mirtimi, įvyko likus dienai iki Maskvoje turėjusio vykti teismo posėdžio, per kurį turėjo būti pateikta naujų įrodymų.
Abejotinas sandoris
2007 metų gruodžio 18-ąją, likus vos kelioms dienoms iki Kliujevo grupuotės įvykdyto apgavikiško lėšų susigrąžinimo, buvo pasirašyta sutartis, pagal kurią A. Perepiličnui priklausanti „Quartell Trading“ iš I. al Zeydi vadovaujamos „Balec Ventures“ sutiko įsigyti 3,172 mln. JAV dolerių (maždaug 2,84 mln. eurų) kainuojančius baldus.
Elektroninio pinigų pervedimo kopijoje, kurią pavyko gauti ir CNN, nurodoma, kad po kelių savaičių, 2008 m. sausio 25 d., įmonė „Quartell Trading“ pervedė „Balec Ventures“ sąskaiton 900 tūkst. JAV dolerių (maždaug 806 tūkst. eurų).
Ar kokios nors mįslingai apibūdintos prekės buvo pristatytos nurodytu adresu, t.y. į Charkove, Ukrainoje, esantį sandėlį, taip ir liko neaišku.
FBME bankas, kuriame atidaryta „Balec Ventures“ sąskaita, po penkių dienų, 2008 m. sausio 30 d., patvirtino, kad operacija užregistruota. Įsidėmėtina, kad bankas išdavė dokumentą, patvirtinantį, kad operacija patikrinta dėl pinigų plovimo galimybės.
Po mažiau nei mėnesio, kaip teigia JAV teisingumo departamentas, bendrovė „Quartell Trading“ gavo beveik 2 mln. eurų. Ši suma buvo pervesta iš vieno Latvijos banko sąskaitos, į kurią pateko dalis lėšų iš pavogtos 230 mln. JAV dolerių sumos.
Siekiant gauti kokių nors šių įvykių komentarų, buvo mėginta susisiekti su Tanzanijoje veikiančiu FBME banko skyriumi, bet, deja, nesėkmingai. Gegužės mėnesį ši institucija buvo uždaryta Tanzanijos centrinio banko nurodymu.
Kaip skelbiama JAV finansų ministerijos kovos su finansiniais nusikaltimais skyriaus pranešime, sprendimas uždaryti banką buvo priimtas atsižvelgiant į JAV pareikštus kaltinimus dėl banko klientų sąsajų su pinigų plovimu, teroristinių grupuočių finansavimu, tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu, sukčiavimu, taikomų sankcijų apėjimu ir kita neteisėta veika, vykdoma tiek tarptautiniu mastu, tiek per JAV finansų sistemą.
CNN kalbinti finansų analitikai, ištyrę sutartį ir su ja susijusius dokumentus, teigia, kad įmonių „Quartell Trading“ ir „Balec Ventures“ sandoris kelia šiokių tokių klausimų.
Viena vertus, FBME banke „Balec Ventures“ figūruoja kaip komercinė paprastaisiais vekseliais prekiaujanti, taip pat statybines medžiagas, tokias kaip keraminės ir marmuro plytelės, mediena, ruloninis plienas ir baldai, importuojanti bei eksportuojanti įmonė.
Kita vertus, įmonė neturi nei viešojo profilio, nei svetainės, kurioje būtų galima peržvelgti siūlomą asortimentą.
Ryšiai su B. al Assado masinio naikinimo ginklu?
Sirijoje gimęs I. al Zeydi jokio ypatingo viešojo profilio Rusijos interneto erdvėje neturi. CNN pavyko nustatyti tik itin pasyviai naudojamą puslapį rusišku „Facebook“ tituluojamame socialiniame tinkle „VKontake“. Minėtas puslapis, kaip paaiškėjo, tikrai priklauso „Balec Ventures“ savininkui.
1964 metais I. al Zeydi baigė inžinerijos studijas Baumano vardo Maskvos valstybiniame universitete.
Sprendžiant iš Rusijos įmonių registro, I. al Zeydi taip pat yra dar kelių nedidelių, jokio kapitalo beveik neturinčių įmonių savininkas ir (arba) direktorius.
Vienos iš minėtų įmonių, „Aldzhamal Interneshal“, veikla apibūdinta kaip neapibrėžta didmeninė prekyba ir naftos produktų bei pramoninių dujų gamyba.
I. al Zeydi taip pat buvo „Enterprises“ ir „Fruminenti Investments“ direktorius. Šioms įmonėms 2014 metais JAV paskelbė sankcijas dėl ryšių su Mokslinių studijų ir tyrimų centru.
Kaip teigiama JAV finansų ministerijos užsienio aktyvų kontrolės skyriaus (OFAC) pranešime, šis centras yra Sirijos vyriausybei pavaldi agentūra, atsakinga už netradicinių ginklų ir balistinių raketų kūrimą bei gamybą.
Kaip rašo CNN, tvirtinti, kad kokia nors suma iš įmonės „Quartell Trading“ įmonei „Balec Ventures“ pervestų 900 tūkst. JAV dolerių buvo skirta minėto centro veiklai remti, dar negalima.
Po JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą subombarduoti Sirijos oro pajėgų bazę paskatinusios balandžio mėnesį Sirijoje įvykdytos atakos, per kurią buvo panaudotos zarino dujos, JAV finansų departamentas paskelbė sankcijas dar 271 Mokslinių studijų ir tyrimų centro darbuotojui ir tokį žingsnį įvardijo kaip didžiausio masto kada nors vykdytą sankcijų paskelbimo operaciją.
Kartotiniai bandymai susisiekti su Maskvoje esančiu I. al Zeydi pagal Rusijoje užregistruotų jam priklausančių įmonių adresus ir telefono numerius buvo nesėkmingi, todėl jokių jo komentarų gauti nepavyko.