Tačiau tuo pat metu ėmė rimti konfliktas rytinėje šalies dalyje, rašo „The Financial Times“. Tokia situacija parodo, kad Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas mėgina išsipainioti iš konflikto, bet vengia priimti nemalonius kompromisus ir svyruoja tarp rinkėjų reikalavimų, rašoma straipsnyje.
„Abu ieško galimybių išnaudoti skubotai priimtų Minsko susitarimų neaiškumus, kad primestų vienas kitam savo interpretaciją“, – rašo leidinio „The Financial Times“ skilties apie Rytų Europą redaktorius Neilas Buckeley.
Pagrindiniu klausimu išlieka, kiek savivaldos teisių turi būti suteikta „Donecko Liaudies Respublikai“ ir „Luhansko Liaudies Respublikai“. Kijevas pasirengęs pasiūlyti ribotą savivaldą su sąlyga, kad turės ten tam tikrą politinę kontrolę.
„P. Porošenka siekia suteikti tai, kas kukliai vadinama „specialiu vietos savivaldybės veiklos būdu“ separatistiniuose regionuose, kaip dalį daug platesnės decentralizacijos iniciatyvos, suteikiančios daugiau įgaliojimų visiems Ukrainos regionams“, – rašoma straipsnyje.
Problema ta, kad Ukrainos prezidento planai driekiasi pernelyg toli ir skiriasi nuo valdančiosios koalicijos nuomonės, jau nekalbant apie Ukrainos ultradešiniuosius, kurie sako, kad šie pasiūlymai yra pataikavimas Maskvai.
Bet šių pasiūlymų neužtenka ir Maskvai, sako N. Buckeley. Kremlius nori, kad separatistiniai regionai liktų Ukrainoje – bet kaip laisvesnė, pusiau konfederacinė struktūra, turinti daug autonomijos, kurią įteisintų Konstitucija.
Jie galėtų būti destabilizuojantis politinės Kremliaus įtakos instrumentas ir kliūtis didesnės Ukrainos integracijos į Vakarus kelyje. Kremliui gali neužtekti tiesiog palikti konfliktą neišspręstą arba „įšaldyti“ jį kaip Moldovos Padniestrę, mano straipsnio autorius.
Tai negarantuoja to, kad Donbasas liks Rusijos įtakos instrumentu. Gali būti, kad dėl šios priežasties V. Putinas susitarė dėl susitikimo spalio 2 d. su Prancūzijos, Vokietijos ir Ukrainos lyderiais.
Jiems reikia daug ką aptarti. „Ypatingas statusas“ rytiniuose regionuose įsigalios tik tada, kai ten įvyks Ukrainos įstatymus atitinkantys rinkimai su tarptautiniais stebėtojais.
O separatistų lyderiai nori ruoštis spalio 18 dienos rinkimams pagal savo pačių taisykles. Be to, Ukrainos parlamentas gali nesurinkti dviejų trečdalių balsų, kurių reikia, kad būtų priimti Konstitucijos pakeitimai.
„Visa tai gali sužlugdyti „Minskas-2“ susitarimą, vėl anuliuoti visas pastangas pasiekti taiką ir nugramzdinti Rytų Ukrainą į chaosą“, – reziumuoja N. Buckeley.
