Tie, kurie palaiko „Brexit“ idėją, teigia, kad, pasitraukusi iš Sąjungos, Jungtinė Karalystė galės geriau kontroliuoti, kas atvyksta į šalį.
Viena iš pamatinių Europos Sąjungos vertybių – laisvas darbo jėgos judėjimas, o tai reiškia, kad bet kurios iš 27 valstybių narių pilietis gali atvykti į Jungtinę Karalystę ir dirbti. „Brexit“ šalininkai tvirtina, kad tai viena iš priežasčių, kodėl šalis sunkiai begali kontroliuoti atvykėlių skaičių. Grynoji migracija (skaičius imigruojančių žmonių, atėmus tuos, kurie išvyksta) 2015 metais šalyje siekė 330 tūkst. žmonių.
„Brexit“ oponentai laikosi kitos nuomonės ir teigia, kad pasitraukimo šalininkai tiesiog be reikalo sėja baimę. Tiesą sakant, atvykėlių iš Sąjungai nepriklausančių šalių skaičius kaip reikiant viršija imigrantų iš Europos Sąjungos, tad „Brexit“ problemos tikrai neišspręstų.
Kaip „Brexit“ atveju atrodytų imigracijos sistema?
„Brexit“ šalininkai teigia, kad šaliai reikia „Australijos balų skaičiavimo pavyzdžiu paremtos imigracijos sistemos“.
„Savaimė ES piliečių teisė gyventi ir dirbti Jungtinėje Karalystėje neišliks, o ES nebegalės kontroliuoti esminių mūsų socialinio aprūpinimo sistemos sričių“, – teigiama siūlyme.
Balais paremta sistema labai paprasta – konkretūs įgūdžiai ir kvalifikacijos ekonomikai turi didesnę vertę. Kuo reikalingesnis įgūdis, tuo daugiau balų gauna potencialus imigrantas. Tie, kurie surenka reikiamą balų skaičių, gali pretenduoti į vizą.
Tokia sistema leidžia valstybei kontroliuoti migracijos srautus pagal konkrečius poreikius. Pavyzdžiui, šiuo metu Australija svetingai laukia patyrusių virėjų, mechanikų, architektų ir medicinos seselių, nes šalyje tokių specialistų trūksta.
Pabrėžiama, kad Airijos piliečiams jokie pokyčiai negresia, nes jų teisę dirbti ir gyventi Jungtinėje Karalystėje ir taip saugo įstatymai. Pokyčiai neaktualūs ir ES piliečiams, kurie teisiškai gyvena Jungtinėje Karalystėje. „Tiems Europos Sąjungos piliečiams iš karto bus suteiktas leidimas šalyje gyventi neribotą laiką, jų statusas nesikeis“, – skelbiama pranešime.
Jungtinė Karalystė vadinamąją balų ir atrankos kriterijų sistemą jau taiko ES nepriklausančių valstybių piliečiams, tačiau nepatikslinama, ar nauja siūloma sistema nuo jos skirsis, o jeigu ir skirsis, tai kaip.
Ironiška tai, kad balų sistema, kurią naudoja ir Kanada bei Naujoji Zelandija, buvo sukurta siekiant padidinti imigrantų skaičių, taip viliantis paskatinti ekonomiką, o ne sumažinti į šalį atvykstančiųjų skaičių.
Ar „Brexit“ sumažintų migraciją?
„Brexit“ kritikai perspėja, kad, pasitraukus iš Europos Sąjungos, migracija savaime iš karto nesumažės.
Daug priklauso nuo to, ar Jungtinė Karalystė nori ir toliau su Europos Sąjunga džiaugtis laisvąja prekyba. Jeigu taip, vienas iš pasirinkimo variantų – pasilikti Europos ekonomikos erdvėje (EEE), kuri užtikrintų prieigą prie vieningos ES rinkos. Būtent taip gyvena Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas. Šveicarija taip pat priklauso minėtajai rinkai, nors nėra nei Europos Sąjungos, nei EEE narė.
Svarbu tai, kad, pasilikimas EEE reikštų, jog Jungtinė Karalystė privalo išsaugoti ir laisvą darbo jėgos judėjimą, o tai reiškia, kad migracijos procesai nepasikeistų.
Nusprendus iš EEE pasitraukti, anot ekonomikos ekspertų, tektų ir naujo derinti prekybos sutartis, o britų pasitraukimo suerzinti kitų ES valstybių narių piliečiai tikrai nepasižymėtų nuolaidumu. Be jokios abejonės, mainais už laisvą prekybą ir palankias sąlygas jie keltų su migracija susijusių reikalavimų.
Štai kur gali slypėti didžiausias „Brexit“ pavojus. Jungtinei Karalystei pasilikus EEE, ekonomine prasme pokyčių bus mažai. Nepaisant to, pasitraukimas pasėtu netikrumą, o tikrieji padariniai priklausys tik nuo to, dėl ko skyrybų atveju pavyks susitarti valdžiai.
Kampanijos „Economists for Brexit“ atstovai teigia, kad prekybos sutarčių paprasčiausiai net nereikia, svarbiausia Jungtinės Karalystės prekybos partnerė yra Jungtinės Valstijos, o jos jokios sutarties pasirašusios neturi – tiesiog vykdo prekybą, besilaikydamos Pasaulio prekybos organizacijos nustatytų taisyklių. Ta pati taisyklė galioja ir Kinijai (ketvirtajai pagal svarbą britų prekybos partnerei).
Ar imigracija iš ES tikrai opi problema?
Jungtinės Karalystės valdžia patyrė smarkų spaudimą mažinti atvykstančiųjų skaičių. Prieš metus nustatytos grynosios imigracijos lubos siekia 100 tūkst. – tai trečdalis dabartinio skaičiaus.
„Brexit“ šalininkai teigia, kad imigrantai daro papildomą spaudimą viešajam sektoriui, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros sistemai. Kai kurie britai, dirbantis nekvalifikuotus darbus, baiminasi atvykėlių konkurencijos.
Už pasilikimą ES pasisakantieji ekonomistai tvirtina, kad nuogąstavimai dėl per didelės imigracijos nėra pagrįsti.
Londono universiteto koledžo ekonomikos departamento akademikas Ianas Prestonas sako, kad imigracijai lubos net nereikalingos, nes šalies ūkis natūraliai kontroliuoja, kiek gali pūstis darbo rinka.
„Viskas labai paprasta. Kai ekonomika auga, dirbti atvyksta vis daugiau žmonių, kai ji sulėtėja, skaičiai natūraliai mažėja. Turimi duomenys leidžia daryti išvadą, kad per pastaruosius 15 metų būtent imigrantai – konkrečiai imigrantai iš ES – sumoka daugiau mokesčių nei naudojasi jų suteikiamomis teisėmis“, – teigia I. Prestonas.
