Per 30 metų nuo Sovietų Sąjungos, kuriai priklausė, žlugimo Armėnija ir Azerbaidžanas jau kovojo dviejuose karuose dėl Kalnų Karabacho.
„Reuters“ apžvelgė šio konflikto istoriją ir naujausius įvykius.
Kas yra Kalnų Karabachas?
Kalnų Karabachas, armėnų vadinamas Arcachu, yra kalnuotas regionas Karabacho kalnyno pietiniame gale, Azerbaidžano teritorijoje. Tarptautinėje arenoje jis yra pripažįstamas kaip Azerbaidžano dalis, bet jo 120 tūkst. gyventojų yra daugiausia etniniai armėnai. Jie turi savo vyriausybę, kuri artimai bendrauja su Armėnija, bet nėra oficialiai pripažinta nei Armėnijos, nei kurios nors kitos valstybės.
Krikščionybę išpažįstantys armėnai tvirtina, kad šioje teritorijoje apsigyveno seniai – dar prieš keletą amžių iki Kristaus. Azerbaidžanas, kurio gyventojai daugiausia yra tiurkų musulmonai, irgi kalba apie tvirtus istorinius ryšius su šiuo regionu, kurį kadaise kontroliavo persai, turkai ir rusai. Kruvinas konfliktas tarp armėnų ir azerbaidžaniečių tęsiasi jau ilgiau nei amžių.
Sovietų Sąjungos egzistavimo laikotarpiu Kalnų Karabachas buvo virtęs Azerbaidžano Respublikos autonominiu regionu.
Pirmasis Kalnų Karabacho karas
Subyrėjus Sovietų Sąjungai, tarp armėnų ir jų kaimynų azerbaidžaniečių kilo Pirmasis Kalnų Karabacho karas (1988–1994 m.). Jo metu žuvo apie 30 tūkst. žmonių, o daugiau nei milijonui teko palikti savo gyvenamąją vietą. Daugelis iš jų buvo azerbaidžaniečiai, išvaryti iš savo namų, armėnams įgijus Kalnų Karabacho ir septynių šalia esančių rajonų kontrolę.
44 dienų trukmės karas 2020 m.
2020-aisiais, po ne vieną dešimtmetį su pertraukomis vykusių susirėmimų, Azerbaidžanas pradėjo karinę operaciją, kuri virto Antruoju Kalnų Karabacho karu, ir greitai įveikė armėnų gynybą. Po 44 dienų azerbaidžaniečiai šventė triuškinamą pergalę ir atsikovojo septynis armėnų anksčiau užimtus rajonus bei maždaug trečdalį Kalnų Karabacho.
Anot karo analitikų, iš Turkijos ir Izraelio įsigytų dronų naudojimas buvo viena iš pagrindinių Azerbaidžano pergalės priežasčių. Žuvo mažiausiai 6 500 žmonių.
Rusija, pasirašiusi gynybos sutartį su Armėnija bei palaikanti gerus santykius su Azerbaidžanu, padėjo pasiekti paliaubas. Vadovaujantis susitarimu, 1 960 Rusijos taikdarių saugo vadinamąjį Lačino koridorių – kelią, jungiantį Kalnų Karabachą ir Armėniją, kurio armėnai nebekontroliuoja.
Taikos derybos
Analitikų teigimu, tolesni derybų etapai, įvykę tarpininkaujant Europos Sąjungai (ES), Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) ir Rusijai, konflikto šalis gerokai priartino prie nuolatinės taikos sutarties pasirašymo, bet galutinai susitarti vis dar nepavyksta. Jautriausias klausimas – 120 tūkst. Kalnų Karabache gyvenančių etninių armėnų statusas. Armėnija reikalauja užtikrinti jų teises ir saugumą. Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas sakė, kad Armėnija pripažįsta Azerbaidžano suverenitetą ir teritorinį vientisumą, bet Baku tvirtina abejojantis tokio pareiškimo nuoširdumu ir kaltina Armėniją separatizmo skatinimu.
Humanitarinė krizė
2022 m. gruodžio mėnesį keletas aplinkosaugos aktyvistais save vadinančių Azerbaidžano piliečių ėmė blokuoti Lačino koridorių, o 2023 m. balandį Azerbaidžanas įrengė oficialų kontrolės punktą ir pareiškė, kad nori užkirsti kelią ginklų kontrabandai. Žmonių ir prekių judėjimas tarp Armėnijos ir Kalnų Karabacho praktiškai nutrūko. JAV išreiškė apgailestavimą dėl „sparčiai blogėjančios humanitarinės situacijos“.
Šią savaitę Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus Komitetui pavyko keletą kartų nugabenti humanitarinės pagalbos Lačino koridoriumi ir keliu, jungiančiu Kalnų Karabachą su Azerbaidžano miestu Agdamu.
Nepaisant to, šį mėnesį įtampa gerokai išaugo, o konflikto šalys viena kita kaltina karių telkimu.
Taip pat Armėnija garsiai skundėsi, kad karas Ukrainoje nukreipė Rusijos dėmesį nuo vaidmens, kurį pati Maskva vadina saugumo Pietų Kaukaze užtikrinimu.
