Apie tokį Baku žingsnį pranešta praėjus beveik trejiems metams po to, kai tarp Azerbaidžano ir Armėnijos kilo karas dėl šio anklavo kontrolės.
„Regione prasidėjo vietinio pobūdžio antiteroristinės operacijos“, – tvirtino Azerbaidžano gynybos ministerija ir pridūrė, kad „fronto linijoje ir gilumoje“ pasitelkiami „didelio tikslumo ginklai“.
Naujienų agentūros AFP korespondentas nurodė, kad Kalnų Karabacho sostinėje Stepanakerte pasigirdo sprogimai.
Separatistai ragina pradėti derybas
Azerbaidžanas paragino atsiskyrusio Karabacho regiono armėnus separatistus sudėti ginklus ir pasiūlė derybas su Armėnijos atstovais Jevlacho mieste, jei jie pasiduos.
„Kad būtų sustabdytos antiteroristinės priemonės, nelegalios Armėnijos ginkluotosios pajėgos turi iškelti baltą vėliavą, sudėti visus ginklus, o neteisėtas režimas turi pats save paleisti. Kitaip antiteroristinės priemonės bus tęsiamos iki galo“, – paskelbė Azerbaidžano prezidentūra.
Savo ruožtu Armėnijos remiami separatistai paragino Azerbaidžaną pradėti derybas ir nutraukti karo veiksmus. Karabachas „ragina Azerbaidžaną nedelsiant nutraukti ugnį ir sėsti prie derybų stalo“, paskelbė atsiskyrusio regiono užsienio reikalų ministerija.
Antradienį separatistai pranešė, kad Azerbaidžano kariuomenė atsiskyrusioje teritorijoje naudoja kovinę aviaciją, artileriją ir kovinius bepiločius orlaivius, kovos vyksta „visoje“ fronto linijoje.
„Azerbaidžano ginkluotosios pajėgos naudoja artileriją ir raketų ugnį, atakuoja bepiločiais orlaiviais (dronais), karine aviacija“, – socialinėje žiniasklaidoje pareiškė armėnų separatistų kariuomenė Karabache ir pridūrė: „Kovos tęsiasi visoje sąlyčio linijoje“.
Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas antradienį telefonu kalbėjosi su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu ir Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu dėl Azerbaidžano karinių operacijų kalnų Karabache, pranešė N. Pašiniano atstovė. „Buvo aptarta padėtis Kalnų Karabache po Azerbaidžano užpuolimo. Abi šalys pabrėžė, kad jėgos panaudojimas yra nepriimtinas ir kad būtina panaudoti tarptautinius mechanizmus deeskalacijai“, - sakoma spaudos sekretorės Nazeli Baghdasaryan pranešimuose apie abu pokalbius. JAV ir Prancūzija turi dideles armėnų diasporas.
Prancūzija antradienį pareikalavo skubiai sušaukti JT Saugumo Tarybos posėdį dėl Kalnų Karabacho, o Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Azerbaidžano pradėtą karinę operaciją etniniame armėnų anklave pavadino „neteisėta, nepateisinama, nepriimtina“. „Norėčiau pabrėžti, kad laikome Azerbaidžaną atsakingu už Kalnų Karabacho armėnų likimą“, – Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos Niujorke kuluaruose žurnalistams sakė Catherine Colonna. Ji pasmerkė „sunkiųjų ginklų panaudojimą taip pat ir gyvenamose vietovėse“.
Anksčiau Prancūzijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Azerbaidžano operacija „kelia grėsmę tūkstančiams civilių, jau nukentėjusių nuo mėnesį trukusios neteisėtos blokados, ir prieštarauja tarptautinės bendruomenės pastangoms derybomis pasiekti susitarimą“.
Azerbaidžanas pasmerkė Prancūzijos „islamofobiškus“ komentarus apie karinę operaciją Karabache, Baku užsienio reikalų ministerija pareiškė: „Islamofobiška ir antiazerbaidžanietiška Prancūzijos politika, taip pat jos nepriimtinas kišimasis į Azerbaidžano vidaus reikalus aiškiai parodo, kad kuo toliau Prancūzija bus nuo regiono, tuo bus geriau“.
Protestuotojai Jerevane ragina Pašinianą atsistatydinti
Protestuotojai Armėnijos sostinėje Jerevane reikalavo ministro pirmininko Nikolo Pašiniano atsistatydinimo, praėjus kelioms valandoms, kai jis pasmerkė raginimus surengti „perversmą“, Azerbaidžanui pradėjus karinę operaciją armėnų gyvenamame Karabache.
Šimtai protestuotojų susirinko Jerevano Respublikos aikštėje, prie N. Pašinjano biuro, smerkdami jo elgesį Karabacho krizės akivaizdoje. Ten buvęs naujienų agentūros AFP žurnalistas pranešė, kad demonstrantai šaukė: „Nikolas išdavikas!“ ir reikalavo, kad premjeras atsistatydintų.
N. Pašinianas, prieš kurį Armėnijoje protestuojama nuo 2020 m., kai Jerevanas pralaimėjo karą su Azerbaidžanu, anksčiau perspėjo dėl raginimų surengti perversmą.
N. Pašiniano biuras buvo apsuptas policijos, kai kurie protestuotojai mėgino prasiveržti.
Opozicija kaltina N. Pašinianą dėl silpnos pozicijos Karabacho atžvilgiu. „Neįmanoma turėti lyderį, kuris praranda mūsų teritorijas“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas protestuotojas. „Norime parodyti, kad Armėnijos žmonės nepaliks žmonių Artsake“, – sakė jis, pavartojęs armėnišką Karabacho pavadinimą.
Kitas protestuotojas taip pat pareiškė nusivylimą, kaip valdžia reaguoja į priešpriešą su Azerbaidžanu. Jis sakė, kad N. Pašinianas jau trejus metus žada taiką, bet prasidėjo jau trečias karas. „Jei vyriausybė nesugeba apsaugoti 120 tūkst. tautiečių, jie yra išdavikai ir turi atsistatydinti“, – sakė jis, paminėjęs atsiskyrusio regiono gyventojų skaičių.
Keli šimtai žmonių atsiliepė į opozicinių partijų raginimą išeiti į gatves dėl N. Pašiniano vykdomos Karabacho politikos.
Azerbaidžanas pareikalavo „visiškai išvesti“ armėnų pajėgas iš Karabacho
Azerbaidžanas, pradėjęs „antiteroristines operacijas“ ginčijamoje Kalnų Karabacho teritorijoje, pareikalavo „visiškai išvesti“ armėnų pajėgas iš regiono ir pabrėžė, jog tai – sąlyga taikai.
„Vienintelis būdas pasiekti taiką ir stabilumą regione yra besąlygiškas ir visiškas Armėnijos ginkluotųjų pajėgų išvedimas iš Azerbaidžano Karabacho regiono ir vadinamojo (armėnų separatistinio) režimo panaikinimas“, – sakoma Baku gynybos ministerijos pranešime.
Azerbaidžanas taip pat paskelbė atidaręs humanitarinius kelius, kad atsiskyrusio Kalnų Karabacho gyventojai, kurie nėra kovotojai, galėtų pabėgti nuo karo veiksmų. „Siekiant užtikrinti gyventojų evakavimą iš rizikos zonos, Lačino kelyje ir kitomis kryptimis sukurti humanitariniai koridoriai bei priėmimo punktai“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime.
Armėnija antradienį paneigė, kad armėnų gyvenamame Kalnų Karabache yra jos kariuomenė. „Armėnijos gynybos ministerija ne kartą sakė ir pareiškia dar kartą, kad Armėnijos Respublika neturi kariuomenės Kalnų Karabache“, – teigė ministerija.
Tuo metu Rusija paragino Azerbaidžaną ir Armėniją „nutraukti kraujo liejimą“ ir tęsti taikos derybas. Rusija pareiškė palaikanti ryšius su Azerbaidžanu dėl jo „antiteroristinių operacijų“ armėnų gyvenamame Kalnų Karabacho regione ir paragino visas šalis laikytis paliaubų susitarimų.
„Žinome, ką reikia daryti, kad padėtis būtų išrišta (...) įgyvendinti viską, dėl ko susitarėme, neprovokuoti (...) stengtis numalšinti padėtį ir dirbti ieškant sprendimo“, – pareiškė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova. Ji sakė, kad „visi žingsniai siekiant taikaus sprendimo yra išdėstyti (Maskvos tarpininkautose) sutartyse, pasirašytose 2020–2022 metais“.
ES: Azerbaidžanas privalo nedelsdamas sustabdyti operaciją Karabache
Europos Sąjunga (ES) paragino Azerbaidžaną nutraukti karinę operaciją ginčijamame Kalnų Karabacho regione.
„Šiandien iš buvusios Kalnų Karabacho srities sklinda niokojančios naujienos“, – socialiniame tinkle parašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles‘is Michelis. „Azerbaidžano kariniai veiksmai turi būti nedelsiant sustabdyti, kad būtų galima užmegzti nuoširdų Baku ir Karabacho armėnų dialogą“, – parašė jis.
ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis sakė, kad blokas „smerkia karinį eskalavimą“ ir „apgailestauja dėl gyvybių praradimo“.
„Šis karinis eskalavimas neturėtų būti naudojamas kaip dingstis priversti vietos gyventojus išvykti, – sakė J. Borrellis. – Smurtas turi būti sustabdytas, kad būtų sudaryta palanki aplinka taikos ir normalizavimo deryboms“.
ES tarpininkavo Azerbaidžano ir Armėnijos deryboms, kuriomis buvo siekiama garantuoti ilgalaikę taiką tarp buvusių sovietinių priešių. Tačiau antradienį Azerbaidžanas pradėjo „antiteroristines operacijas“ separatistiniame Kalnų Karabacho anklave, praėjus beveik trejiems metams po trumpo, bet žiauraus karo su Armėnija dėl šio kalnuoto regiono.
Armėnija paragino JT ir Rusiją imtis veiksmų
Armėnija antradienį apkaltino Azerbaidžaną vykdant „didelio masto agresiją“ prieš armėnų gyvenamą regioną ir tvirtino, kad Baku imasi „etninio valymo“. „Rugsėjo 19 d. Azerbaidžanas pradėjo dar vieną didelio masto agresijos (veiksmą) prieš Kalnų Karabacho žmones, siekdamas užbaigti savo etninio valymo politiką“, – pareiškė Armėnijos užsienio reikalų ministerija.
Armėnai separatistai Kalnų Karabache antradienį teigė, kad Azerbaidžano pajėgos mėgina veržtis į ginčijamą regioną, tačiau jų pajėgos „priešinasi“. „Azerbaidžano ginkluotosios pajėgos mėgina žengti į Artsacho gilumą, – sakoma jų pranešime naudojant armėnišką Karabacho pavadinimą. – Gynybos pajėgos ir toliau priešinasi Azerbaidžano puolimui visoje sąlyčio linijoje“.
Armėnija paragino Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą ir Rusiją imtis veiksmų, kad būtų nutraukta Azerbaidžano pradėta karinė operacija. Antradienį Armėnijos žiniasklaidos išplatintame Jerevano Užsienio reikalų ministerijos pranešime sakoma, kad reikalingi „aiškūs ir nedviprasmiški žingsniai Azerbaidžano agresijai nutraukti“.
„Visų pirma, Rusija turi imtis veiksmų. Antra, tikimės, kad JT Saugumo Taryba taip pat imsis veiksmų“, – sakė Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas.
Baku kariškiai tokį žingsnį teisina tuo, kad Armėnija pažeidė galiojančias paliaubas. Armėnija šiuos kaltinimus atmeta kaip išgalvotą pretekstą.
N. Pašinianas dėl eskalacijos sušaukė nepaprastąjį Nacionalinio saugumo tarybos posėdį. Jis pareiškė, kad Armėnijos kariuomenė nedalyvauja kovose, o padėtis pasienyje „stabili“.
„Azerbaidžanas pradėjo sausumos operaciją, skirtą Karabacho armėnų etniniam valymui“, – per televiziją sakė N. Pašinianas. „Pareiškiu, kad Armėnija nedalyvauja ginkluotuose veiksmuose ir neturi kariuomenės Karabache“, – sakė jis ir pridūrė: „Šiuo metu padėtis stabili palei visą Armėnijos sieną (su Azerbaidžanu).“
Apie žuvusius ir sužeistuosius
Nepripažintos Kalnų Karabacho Respublikos ombudsmenas praneša apie 138 sužeistuosius per šiandieninį apšaudymą. Anksčiau jis sakė, kad žuvo 25 žmonės – ir civilių, ir kariškių.
Armanas Tatoyanas, buvęs Armėnijos ombudsmenas, dabar vadovaujantis savo paties Tatoyano teisės ir teisingumo centrui, patvirtino, kad šiuo metu Karabache yra žinomi 25 žuvusieji, iš kurių – du yra vaikai.
„Viską stebėjau realiu laiku. Tai nėra pavienis incidentas. Tai yra dalis visos Azerbaidžano politikos, kuria iš esmės siekiama sunaikinti Artsachą (kaip armėnai vadina Karabachą – BBC). Jie [azerbaidžaniečiai] tikrai smogia gyvenamiesiems objektams. Jie smogia ligoninėms, gyvenamiesiems pastatams. Dabar jie bombarduoja ne tik dronais, bet ir aviacija bei artilerija. Bombardavimas prasidėjo valandą, kai vaikai buvo mokyklose ir darželiuose, o tėvai buvo darbe ar namuose. Ir žmonės slėpėsi ten, kur galėjo. O kai kurie tėvai net nežino, kur yra jų vaikai, nes nėra jokio ryšio“, – teigė A. Tatoyanas.
Teigė, kad per minų sprogimus žuvo šeši žmonės
Išaugus įtampai su Armėnija, Azerbaidžanas anksčiau antradienį pranešė, kad Kalnų Karabacho regione per atskirus minų sprogimus žuvo keturi policijos pareigūnai ir du civiliai gyventojai, ir dėl to apkaltino „diversines grupuotes“.
Pastaraisiais mėnesiais imta vis labiau baimintis, kad tarp šių priešiškų viena kitai Kaukazo šalių, kurios dešimtmečius ginčijasi dėl šio regiono priklausomybės, gali kilti naujas karas.
Azerbaidžano saugumo tarnybos nurodė, kad anksti ryte Chodžavendo rajone žuvo du vyrai, o dar keturi policijos pareigūnai žuvo pakeliui į įvykio vietą.
Du civiliai, gimę 1970 ir 1965 metais, žuvo apie 4 val. ryto sprogus armėnų separatistų „sabotažo grupių“ padėtai minai, teigiama jų pranešime.
Sprogimas įvyko „Rusijos taikos palaikymo kontingento laikino dislokavimo zonoje“. Maskva jį dislokavo 2020 metais pagal Armėnijos ir Azerbaidžano paliaubų susitarimą.
Vėliau žuvę policijos pareigūnai buvo pakeliui į Azerbaidžano kontroliuojamą Šušą, gyvenvietę, per 2020 metų karą atkovotą iš separatistų. Sunkvežimiu „Kamaz“ važiavę policininkai buvo gimę 1987–1998 metais.
Azerbaidžanas po šio incidento pradėjo tyrimą dėl terorizmo.
Abi nelaimės įvyko kitą dieną po to, kai buvo atnaujintas humanitarinės pagalbos tiekimas į separatistines Karabacho teritorijas ir atsirado viltis, kad įtampa tarp Armėnijos ir Azerbaidžano sumažės.
Kalnų Karabachas, dėl kurio Baku ir Jerevanas kariavo du karus, yra smarkiai užminuotas.
Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas yra sakęs, kad minos yra pagrindinė kliūtis, trukdanti perkeltiesiems asmenims grįžti į teritorijas, kurios 2020 metais buvo atkovotos iš armėnų separatistų.
