Už dviejų savaičių, birželio 9-ąją Vengrijoje vyks rinkimai į Europos Parlamentą ir į šalies vietos savivaldą. Praktiškai nekyla abejonių, kad šis balsavimas žada sensaciją, kurios epicentre – Peteris Magyaras, iki šiol mažai žinomas valdžios atstovas. Kiek daugiau nei prieš mėnesį Vengrijos politiniame žemėlapyje pasirodžiusi jo partija „Tisza“ jau gali pasigirti antra vieta ir 20–25 proc. palaikymu.
Premjero Viktoro Orbano partija „Fidesz“ iki šiol pirmauja, tačiau pirmą kartą per daugelį metų nesijaučia užtikrinta dėl rytojaus, o V. Orbano komanda nežino, kaip į tai reaguoti. Net premjero apeliavimas į karą Ukrainoje, dėl kurio jis laimėjo ankstesnius rinkimus, neduoda rezultato.
Kas toks P. Magyaras?
P. Magyaras – 43 m. teisininkas, tarptautinių santykių specialistas, dirbęs Briuselyje, Budapešte, V. Orbano biure, užėmęs vadovaujamas pareigas įvairiuose valstybiniuose fonduose ir institutuose. Pastaraisiais metais didžiausias P. Magyaro turtas buvo šeima, rašoma portale „Eurointegration“. 2006 m. jis vedė Judit Vargą – teisingumo ministrę dviejose V. Orbano vyriausybėse. Jų šeimą, kurioje gimė trys vaikai, Vengrijoje laikė pavyzdine, o tai – viena iš nedaugelio priežasčių, kodėl apie P. Magyarą žinojo visuomenė. Na ir kartais ši pora tapdavo žurnalistų tyrimų objektu – kai įsigydavo nekilnojamojo turto už neįprastai žemą kainą.
Nuo 2021 m. pora nebegyveno kartu, bet dar dvejus metus tai slėpė ir neigė gandus. Net 2023 m. įvykusios oficialios skyrybos nepakenkė nė vieno iš sutuoktinių įvaizdžiui visuomenėje, tiesa, tam įtakos turėjo vėlesnis su pedofilija susijęs skandalas Vengrijoje.
Paaiškėjus, kad valdžia patenkino vyro, teisto dėl pedofilo dangstymo, malonės prašymą, konservatyvioje Vengrijos visuomenėje kilo pasipiktinimas, kurį neabejotinai pasistengė pakurstyti ir opozicija. Norėdamas užgesinti gaisrą, V. Orbanas buvo priverstas aukoti svarbias figūras – savo noru iš posto pasitraukė šalies prezidentė Katalin Novak, o J. Varga (susijusi su malonės prašymo patenkinimu) paskelbė baigianti politinę karjerą.
Na o P. Magyarui prasidėjo naujas etapas. Jis parašė feisbuke atsistatydinantis iš pareigų valstybės struktūrose ir valstybiniame banke, be to, apkaltino V. Orbaną, kad šis slepiasi už moterų sijonų ir perkelia atsakomybę dėl pedofilijos skandalo K. Novak ir J Vargai.
Prieš Orbaną ir korupciją
P. Magyaro politinė karjera prasidėjo kitą dieną po feisbuko įrašo – jis buvo pakviestas į nepriklausomą, valdžios atžvilgiu kritišką „Youtube“ kanalą „Partizanas“ – duoti interviu apie korupciją V. Orbano sistemoje. Šį interviu peržiūrėjo 2,5 mln. kartų.
Po mėnesio P. Magyaras paviešino dviejų minučių trukmės įrašą iš pernai metų, kuriame jo žmona, tuo metu dar buvusi teisingumo ministre, neva pasakojo, kaip V. Orbano vyriausybė mėgino nuslėpti, jog ministrų kabineto vadovas ir ministras Antalas Roganas susijęs su korupcijos byla.
Greitai P. Magyaras nuo kaltinimų perėjo prie politinės karjeros kūrimo ir įkūrė politinę partiją „Tisztelet es Szabadsag“ („Pagarba ir laisvė“), kurios trumpinys skamba kaip upės Tisza pavadinimas; antra pagal dydį šalies upė daugeliui vengrų brangi, tad partijos pavadinimas pasirinktas vykusiai. Šiuo metu jis – partijos pirmininko pavaduotojas, važinėja po šalį ir daug dalyvių sutraukiančiuose susitikimuose pasakoja apie korupciją V. Orbano vyriausybėje ir žada su ja kovoti.
Iš esmės P. Magyaro programa – klasikinis lozungų rinkinys, kuriame labai maža konkretumo. Jis žada, kad V. Orbano klanas bus nuverstas, kad infliacija sumažės, socialinės išmokos didės, kad vengrai gyvens geriau ir ilgiau, nes įvyks sveikatos apsaugos sistemos reforma. Vienas iš jo pažadų – atitaisyti V. Orbano sugadintus santykius su ES, kad ateityje Briuselis duotų Vengrijai daugiau pinigų (kadangi daugeliui vengrų ES reiškia ne demokratiją, o pinigus). Po pažadų P. Magyaro reitingas, šovęs aukštyn kosminiu greičiu, toliau auga.
Ko galėtų tikėtis Ukraina, jei Orbanas pralaimėtų?
Kaip rašoma „Eurointegration“, šis klausimas – visiškai logiškas ukrainiečiams, kuriems nuo 2017 m. „švelniausias V. Orbano sinonimas yra žodis „problema“.“ Kita vertus, nėra garantijų, kad Vengrijos valdžia neras priešnuodžio naujam priešininkui. Straipsnio autorių teigimu, 2024 m. rinkimai į EP nereikš valdžios pasikeitimo; rinkimai į parlamentą šalyje vyks 2026 m. pradžioje – tik tada atsirastų realistinis laikinas langas valdžios pasikeitimui Vengrijoje, jei V. Orbano palaikymas ir toliau mažėtų.
Šansų, kad P. Magyaras taps ilgalaike, reali problema dabartinei Vengrijos valdžiai, – daugiau nei yra buvę anksčiau. Jis ir neslepia, kad nusiteikęs ilgam žaidimui, o dabartiniai rinkimai į EP tėra vienas iš etapų. Pagrindinis jo tikslas – nuversti V. Orbaną ir vadovauti vyriausybei. Kitos opozicinės partijos irgi turi tokį tikslą, todėl visiškai įmanoma atrodo antiorbaniška koalicija, vadovaujama P. Magyaro. Jeigu taip įvyktų, Vengrija neabejotinai pagerintų santykius su ES, viena iš to priežasčių – neliktų problemų dėl demokratijos, kurias kuria dabartinė šalies vyriausybė.
