Pirmiausia ragina stiprinti institucijas
Liberalų sąjūdžio lyderė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia nepalaikanti ribojimų suvienodinimo rusams ir baltarusiams.
„Laikausi tos nuomonės, kurios laikiausi ir anksčiau, kad suvienodinimas siųstų labai blogą signalą Baltarusijos opozicijai, čia gyvenančiai, visiems tiems, kuriuos Lietuva kvietė, sakydama, kad mums yra svarbu padėti žmonėms, kuriuos persekioja Lukašenkos režimas“, – Seime antradienį žurnalistams sakė politikė.
Ji patikino girdinti saugumiečių perspėjimus, kad migrantų skaičiai yra tikrai dideli.
„Reikia galvoti, kokių priemonių reikia imtis, galbūt stiprinant instituciją, suteikiant daugiau resursų, lėšų – viso, to, ko reikia, kad būtų suvaldyti žmonių srautai, tačiau teikiamas įstatymo projektas, man atrodo, nei vieno iš tų tikslų nepasiekia. Yra ir išimčių nemažai numatyta. Manau, kad tai yra labiau žingsnis, rodant, kad kažkas daroma, nei toks dalykas, kuris galėtų turėti teigiamą efektą“, – pridūrė V. Čmilytė-Nielsen.
Laisvės partijos pirmininkė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigė, kad geopolitinei situacijai aštrėjant, saugumo klausimas mums yra pagrindinis.
„Kita vertus, į Lietuvą žmonės, kurie atvažiavo, yra tikrinami – tarnybos dirba savo darbą, jos turi tai daryti, jos tam sukurtos. Ne tik pasakyti pareiškimus, bet ir atlikti vertinimus“, – komentavo politikė.
Ji teigia besitikinti, kad anksčiau priimti sprendimai nebus atšaukti – nuo režimo bėgantys žmonės galės toliau atvykti ir kurtis Lietuvoje.
„Migracija turi būti kontroliuojama, suplanuota, tačiau, pasakę A, tarnybos turi pasakyti ir B: tai ką jos daro“, – akcentavo A. Armonaitė, patikinusi, kad laisviečiai vertins konkrečius pasiūlymus.
Šimonytė: reikalinga gilesnė diskusija
Premjerė Ingrida Šimonytė mano, kad reikalinga gilesnė diskusija dėl sankcijų rusams ir baltarusiams suvienodinimo. Pasak jos, reikėtų įvertinti platesnį kontekstą – tiek šalies politinę laikyseną, tiek galimą darbo imigrantų srautų iš Baltarusijos sumažėjimą.
„Manau, kad reikalinga gilesnė diskusija, kokią problemą bandome spręsti. Nes čia yra ne tik institucijų darbo krūvio klausimas, (...) bet ir platesnio konteksto klausimai“, – sakė Vyriausybės vadovė.
Anot jos, diskutuojant dėl sankcijų rusams ir baltarusiams suvienodinimo reikėtų atsižvelgti tiek į politinius, tiek į ekonominius argumentus.
„Pirmiausia, tai mūsų, kaip valstybės, tam tikros politinės laikysenos Baltarusijos visuomenės atžvilgiu, klausimas. Turint minty, kad iki šiol mes stengdavomės atskirti Baltarusijos žmones nuo Baltarusijos režimo – būtent dėl to tos išlygos įstatyme yra numatytos“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Todėl, anot jos, turėtų būti pateikti sprendimai, kurie leistų įgyvendinti visus tikslus.
Opozicija šiuo klausimu nevieninga
Siūlymą suvienodinti ribojimus rusams ir baltarusiams palaiko valstiečiai.
„Matau, kad diskusija vėl grįžta į Seimą, iš klaidų reikia mokytis“, – teigė LVŽS frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.
Visgi priešingos nuomonės laikosi socialdemokratai – pasak frakcijos nario Algirdo Syso, su kaimynais reikės toliau gyventi.
„Aš nematau kažkokių didelių grėsmių iš Baltarusijos pusės. kad ten galbūt ir patenka vienas ar kitas šnipas, bet tam mes turime struktūras – jos turi paprasčiausiai dirbti“, – akcentavo Seimo narys.
Jo neįtikino ir D. Jauniškio pozicija.
„Sprendžiant iš kai kurių knygų ir istorijų, gal ne ten skirti pinigai naudojami“, – pridūrė A. Sysas.
O štai Demokratų sąjungos lyderis Saulius Skvernelis teigė, kad jį D. Jauniškio argumentai įtikino.
„Mane įtikino VSD vadovo labai konkretus ir atviras pasakymas, kad jeigu srautas toliau didės, jie nebegalės nei patikrinti tų atvykstančių asmenų, nei kontroliuoti jų, esančių šalyje. Tokiu atveju tai būtų grėsmė nacionaliniam saugumui“, – komentavo S. Skvernelis.
Tad dėl šio klausimo, pasak jo, reikia diskutuoti. Jis taip pat pritarė L. Kasčiūno idėjai dėl poreikio numatyti taisykles imigrantams dėl lietuvių kalbos mokėjimo.
VSD vadovas perspėjo: fiksuojamas rekordinis šnipų aktyvumas
D. Jauniškis pranešė, kad Lietuvoje fiksuojamas rekordinis – istoriškai didžiausias Baltarusijos KGB'istų aktyvumas.
„Paskaičiuokite, kad 2025 metais mes turėsime apie 100 tūkst. Tai yra, sakyčiau, tokia reikšminga jėga. Kaip ten bebūtų, ateis tas laikas, ta raudona linija, kai mes tikrai nebesusitvarkysime“, – LRT televizijai sakė D. Jauniškis.
Po to trys konservatoriai – Laurynas Kasčiūnas, Paulius Saudargas ir Audronius Ažubalis – registravo siūlymą baltarusių leidimus gyventi Lietuvoje pradėti riboti ir bendrąją tvarką prilyginti rusams taikomiems ribojimams.
Kaip jau buvo skelbta, Seimo nariai žada siūlyti sustabdyti Baltarusijos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje priėmimą per išorės paslaugų teikėją užsienyje, išskyrus Baltarusijos piliečius, dėl kurių tarpininkauja Lietuvos Vyriausybės įgaliota institucija, taip pat Baltarusijos piliečius, kurie ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą.
Taip pat būtų sustabdomas tokių prašymų priėmimas Lietuvoje, išskyrus Baltarusijos piliečius, kurie turi galiojančią Lietuvos vizų tarnybos užsienyje ar Lietuvoje išduotą Šengeno ar nacionalinę vizą arba leidimą gyventi Lietuvoje, arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą leidimą gyventi.
Ribojimas būtų taikomas tik pirmiesiems leidimams laikinai gyventi – t. y. atvykstantiems naujiems darbuotojams. Savo ruožtu senieji darbuotojai, jau kartą gavę leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, galėtų juos keisti be jokių ribojimų. Plačiau apie tai skaitykite čia.
Pavilionis iškėlė eilę abejonių: įtaria priešrinkiminį triuką
Vienas iš siūlymo oponentų, Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Žygimantas Pavilionis teigia, kad VSD vadovo perspėjimą įvertinti ir apie galimas išeitis reikėtų diskutuoti ne viešai.
„Tikėtina, kad viešas šio klausimo iškėlimas rodo, kad siekiama iš tiesų daug platesnio tikslo, nei įvardytos specifinės VSD grėsmės“, – feisbuke rašė politikas.
Jis svarstė, kad tokiu „viešu būdu iškelta problema“ gali būti susijusi su artėjančiais rinkimų metais Lietuvoje.
„Siekiama trumpalaikio „efekto“ vidaus politikoje, iš esmės neatsižvelgiant į ilgalaikį poveikį Lietuvos užsienio politikos prioritetams, įsk. baltarusių laisvei, kurią bandome remti jau tris dešimtmečius nepaisant valdžių pasikeitimo? Primenu, kad Lenkijoje panašiu būdu iškelta problema rinkimų laimėti nepadėjo“, – teigė Ž. Pavilionis.
Jis taip pat kėlė klausimą, ar uždarant kelius į Lietuvą baltarusiams, „netiesiogiai nepadedam neteisėtam Lukašenkos režimui, kuris visais būdais bando „uždaryti laisvę savyje“ šiuo metu iki istorinių aukštumų sustiprindamas represijas savo šalyje.“
Politiko nuomone, reikia stiprinti institucijų, vykdančių migracijos priežiūrą ir kontrolę, veiklą, nes ribojimų suvienodinimas, anot parlamentaro, galėtų sukelti priešingą efektą.
„Primenu, kad Jungtinėje Karalystėje panašiai kovojant su „Polish plumber'iais“ (liet. lenkais santechnikais) iš tiesų pavyko sumažinti lenkų ir lietuvių imigraciją į Jungtinę Karalystę, o jų vietą trigubai didesniais skaičiais užėmė imigrantai iš daug tolesnių trečiųjų šalių“, – akcentavo Ž. Pavilionis.
Politikas taip pat abejojo, ar eiliniai baltarusiai Lietuvoje kelia didžiausią grėsmę saugumui. Tad, pasak jo, geriau grėsmes spręsti „specifiškai jas izoliuojant ir užkardant“ bei grįžti prie prioritetų – telkti jėgas Ukrainos pergalei.
