Jame parlamentarai nurodo, jog Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo pataisas registruos siekdami labiau apsaugoti šalies nacionalinio saugumo interesus.
Seimo nariai žada siūlyti sustabdyti Baltarusijos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje priėmimą per išorės paslaugų teikėją užsienyje, išskyrus Baltarusijos piliečius, dėl kurių tarpininkauja Lietuvos Vyriausybės įgaliota institucija, taip pat Baltarusijos piliečius, kurie ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą.
Taip pat būtų sustabdomas tokių prašymų priėmimas Lietuvoje, išskyrus Baltarusijos piliečius, kurie turi galiojančią Lietuvos vizų tarnybos užsienyje ar Lietuvoje išduotą Šengeno ar nacionalinę vizą arba leidimą gyventi Lietuvoje, arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą leidimą gyventi.
Pasak Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko L. Kasčiūno, toks ribojimas būtų taikomas tik pirmiesiems leidimams laikinai gyventi – t. y. atvykstantiems naujiems darbuotojams. Savo ruožtu senieji darbuotojai, jau kartą gavę leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, galėtų juos keisti be jokių ribojimų.
Be to, prašymai išduoti leidimą laikinai gyventi, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, būtų baigiami nagrinėti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusią tvarką – tiems Baltarusijos piliečiams ribojimas taipogi nebūtų taikomas.
Liktų galimybė vizos prašyti humanitariniais pagrindais
Šalia griežtinamų ribojimų politikai taip pat siūlo sudaryti galimybę Rusijos ir Baltarusijos demokratams, pilietinės visuomenės atstovams humanitariniais pagrindais prašyti išduoti nacionalinę vizą per išorės paslaugų teikėją užsienyje, jeigu dėl to tarpininkautų Užsienio reikalų ministerija.
Dabar tokie asmenys gali gauti Šengeno vizas, tačiau Šengeno viza išduodama tik trijų mėnesių buvimo laikotarpiui. Pasak Seimo narių, tai nėra patogu, o nacionalinė viza – iškart vieneriems metams.
Registruotu įstatymo projektu taip pat numatoma pašalinti, kaip teigiama, teisinę spragą, leidžiančią Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, kurie atvyko su kitos valstybės Šengeno viza, netrukdomai prašyti nacionalinės vizos Lietuvoje.
„Įstatyme įtvirtinus ribojamąją priemonę – Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti vizą priėmimo Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai dėl tokio prašymo pateikimo tarpininkauja Užsienio reikalų ministerija, sustabdymą, visgi išlieka galimybė tų šalių piliečiams, kurie atvyko su kitos valstybės Šengeno viza, netrukdomai prašyti nacionalinės vizos Lietuvoje, t. y. Migracijos departamente. Ir tam nereikia jokio Užsienio reikalų ministerijos tarpininkavimo“, – pranešime cituojamas Seimo vicepirmininkas P. Saudargas.
Todėl, anot jo, siūloma sustabdyti Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti vizą priėmimą Lietuvoje, išskyrus atvejus, kai dėl prašymo išduoti vizą pateikimo tarpininkauja Užsienio reikalų ministerija. Taigi, vizos būtų išduodamos humanitariniais pagrindais nuo režimų persekiojimų ir represijų bėgantiems žmonėms.
P. Saudargo įsitikinimu, Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti vizą priėmimo Lietuvoje sustabdymas su išimtimis humanitariniams pagrindams, Baltarusijos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje priėmimo sustabdymas su tam tikromis išimtimis vertintinas kaip optimalus ir subalansuotas dabartinės saugumo situacijos kontekste.
Karinėje agresijoje dalyvauja ir Baltarusija
Esamų grėsmių akivaizdoje siūloma priemonė, jo vertinimu, yra reikalinga ir tikslinė, taikytina išimtinai reaguojant į esamas grėsmes ir jos taikymas esą nekels nepatogumų Lietuvos gyventojams ir verslui.
Pranešime primenama, kad iki šiol galiojančiame įstatyme Baltarusijos piliečiams nustatyta mažiau ribojamųjų priemonių nei Rusijos piliečiams, nors esą visuotinai žinomas faktas, kad karinės agresijos prieš Ukrainą vykdyme dalyvauja tiek Rusija, tiek Baltarusija.
Rusija jau nuo karo pradžios naudoja Baltarusijos teritoriją atakoms prieš Ukrainą, Baltarusijoje dislokuoja savo karius.
„Ir tai nėra vien tik Rusijos ir Baltarusijos režimų atsakomybė. Ji tenka ir tų šalių piliečiams. Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečius sieja nuolatinis pilietybės teisinis ryšys su valstybėmis, kurių bendri veiksmai daro itin didelę žalą Ukrainos nepriklausomybei, jos gyventojų gyvybei, sveikatai, kitiems teisiniams gėriams, taip pat Europos saugumui ir tarptautine teise grįstiems pasaulio valstybių santykiams“, – pranešime cituojamas L. Kasčiūnas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad šių metų birželį Baltarusijoje įsitvirtino Rusijos privačios karinės grupuotės „Wagner“ samdiniai. Nors dalis „Wagner“ samdinių sugrįžo į Rusiją, nelegalios veiklos Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, taip pat įvairių provokacijų grėsmė, pavyzdžiui, bandant atvykti į Lietuvą prisidengus baltarusiškais pasais, pasak politiko, yra išaugusi.
Šiemet pristatytame Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime pabrėžiama, kad nuo persekiojimo bėgantys ar režimui nepritariantys Baltarusijos piliečiai, demokratinės opozicijos atstovai yra prioritetinis Baltarusijos žvalgybos tarnybų taikinys.
VSD: baltarusių pas mus daug, dalį bandoma verbuoti
Tarp teisėtai ir neteisėtai į Lietuvą atvykstančių Baltarusijos piliečių yra asmenų, kuriuos žvalgybos veiklai išnaudoja Baltarusijos žvalgybos ir teisėsaugos tarnybos – Baltarusijos valstybės saugumo komitetas (KGB), Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausioji žvalgybos valdyba (GRU) ir Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos Vyriausioji kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija valdyba (GUBOPiK).
Tokie asmenys infiltruojami į nuo režimo bėgančiųjų gretas. Lietuvoje jie renka informaciją apie baltarusių diasporą ir demokratinę opoziciją, jos organizacijas, patekimo į šalį būdus, žvalgybos institucijas, patikros pasienyje procedūras, Baltarusijos piliečių patekimo į Lietuvą organizatorius.
Grįžę į Baltarusiją minėti asmenys išnaudojami Baltarusijos režimo propagandos kampanijose, siekiant diskredituoti Lietuvą, jos institucijas ir Baltarusijos demokratinę opoziciją. Tikėtina, kad artimoje ateityje tokios tendencijos augs.
Už tai, kad sąlygos į Lietuvą atvykstantiems baltarusiams ir rusams būtų suvienodintos, pasisako Valstybės saugumo departamento vadovas (VSD) vadovas Darius Jauniškis. Penktadienį dalyvaudamas LRT laidoje „Dienos tema“ jis paminėjo, kad Lietuvoje gyvena 60 tūkst. baltarusių ir dalį jų, anot vadovo, bandoma verbuoti.
„Mes dabar matome bandymą verbuoti moderniomis priemonėmis, t. y. per socialinius tinklus. Sakykime, Baltarusijos opozicijos atstovai ar verslo atstovai, esantys čia, yra verbuojami ir jiems yra daroma įtaka būtent Baltarusijos KGB ir Baltarusijos to vadinamojo GUBOPIK, kurį aš minėjau. Per socialinius tinklus jiems yra siūloma bendradarbiauti su spec. tarnybomis, teikti informaciją apie Lietuvoje esančius opozicionierius, tam tikru atveju kartais net susimokėti už tam tikrą veiklą, kurią jie darė anksčiau. Mes matome tokį labai aiškų veikimą“, – LRT laidoje „Dienos tema“ kalbėjo D. Jauniškis.
Jis perspėjo, kad institucijos tuoj negebės susitvarkyti su atvykstančiųjų baltarusių srautais, nebus galimybių visų patikrinti.
Atmetė Nausėdos veto
„Jei po 17 tūkstančių per metus įvažiuoja, sakykime, su tomis darbo vizomis arba laikinu leidimu gyventi, paskaičiuokite – 2025-aisiais mes turėsime jų apie 100 tūkstančių. Tai yra, sakyčiau, tokia reikšminga jėga. Kad ir kaip ten būtų, matyt, ateis tas laikas, ateis ta raudona linija, kai mes tikrai nebesusitvarkysime, nes patikrinimas tikrai užima laiko, resursų ir pastangų. Ir juk nėra garantijų, kad mes kiekvieną galime pasižiūrėti, kiekvieną patikrinti, ir, kaip žinot, prie kiekvieno nepastatysi žvalgybos atstovo ar policininko“, – kalbėjo VSD direktorius.
Rugsėjį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis laikėsi pozicijos, jog Rusijos ir Baltarusijos piliečiams nereikia suvienodinti ribojimų. Jis aiškino, kad puikiai veikia šiuo metu galiojanti tvarka, nes į Lietuvą neįleistų baltarusių skaičius yra panašus kaip ir rusų.
Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė rugpjūtį vertino, kad situacija „pasikeitė po šito vadinamojo „Wagnerio“ maišto ir po to, kai Aliaksandras Lukašenka nusprendė savo šalyje priglausti teroristinę organizaciją“. Ji tikino, kad pritartų Baltarusijos piliečiams taikomus ribojimus prilyginti šiuo metu taikomiems rusams.
Suvienodinti ribojimus baltarusiams ir rusams valdančiuosius ne kartą ragino prezidentas Gitanas Nausėda, tačiau Seimas atmetė tokį jo veto dėl laisvesnių sąlygų baltarusiams.
