Vasario 22–kovo 5 dienomis atliktos apklausos metu respondentų buvo prašoma pasakyti, kuriais Lietuvos visuomenės veikėjais jie labiausiai pasitiki. Pavardes respondentai turėjo įvardinti patys.

Antruoju didžiausią visuomenės pasitikėjimą turinčiu visuomenės veikėju apklausos dalyviai įvardijo visuomenininką Andrių Tapiną. Pasitikėjimą juo išreiškė 7,3 proc. respondentų. Pernai gruodį taip maniusiųjų buvo 5,4 proc.

Trečioje vietoje gyventojų pasitikėjimo reitingų lentelėje rikiuojasi socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė – jai palaikymą išreiškė 6,3 proc. apklaustųjų (pernai gruodį – 6,4 proc.). Ketvirtasis – Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis, kurį palaikė 6,2 proc. respondentų (pernai gruodį – 6,4 proc.).

Penktoje vietoje tarp patikimiausių politikų atsidūrė dvi kadencijas vadovavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, sulaukusi 6 proc. palankaus apklausos dalyvių vertinimo (pernai gruodį – 7,5 proc.). Šeštoji – premjerė Ingrida Šimonytė, kurios reitingas vasarį siekė 5,6 proc. (pernai gruodį – 3,6 proc.). Tarp didžiausią visuomenės pasitikėjimą turinčių asmenų išliko ir kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus. Pasitikėjimą juo išreiškė 4,2 proc. apklausos dalyvių (pernai gruodį – 4,9 proc.).

Į patikimiausių politikų dešimtuką taip pat pateko prezidento posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė – visuomenės pasitikėjimas juo siekė 3,7 proc. (pernai gruodį – 2 proc.), atsistatydinantis krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas su 3,5 proc. respondentų pasitikėjimo (praėjusių metų pabaigoje – 4,8 proc.) bei parlamentaras Remigijus Žemaitaitis, kurį apklausoje palankiai įvertino 3,4 proc. respondentų (pernai gruodį tokių buvo 1,9 proc.).

Trys iš dešimties (29 proc.) apklausos dalyvių atsakė, kad nėra visuomenės veikėjų, kuriais jie pasitikėtų ar visai neatsakė į šį klausimą.

Apklausa vyko 2024 m. vasario 22–kovo 5 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklaustas 1021 Lietuvos gyventojas (18 metų ir vyresnis), apklausa vyko 115 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.