aA
Tarpusavio ginčai, smulkių, nereikšmingų skirtumų pabrėžimas, vienybės ir lyderystės stoka. Tokias problemas Vidurio Rytų Europos šalių regione įžvelgė prezidentas Valdas Adamkus, kuris dėl savo aktyvios užsienio politikos prieš dešimtmetį pasaulį privertė kalbėti apie nedidelės, bet aktyvios šalies vaidmenį regione. Šį vaidmenį, anot buvusio Lietuvos vadovo, galima vėl atkurti.
Valdas Adamkus
© DELFI / Domantas Pipas

Rugpjūčio 22 dieną, Juodojo kaspino metinių išvakarėse, Vilniaus universitete vyks aukšto lygio J. E. Prezidento Valdo Adamkaus vardo tarptautinė konferencija „Regioninės lyderystės atkūrimas“.

Konferencijos globėjas ir dalyvis Prezidentas V. Adamkus DELFI pabrėžė, kad šiandien Europai ir pasauliui kylančių iššūkių akivaizdoje reikalinga naujos kokybės lyderystė užsienio politikoje, kuri privalo prasidėti pirmiausia regione.

Tokia lyderyste daugiau, nei prieš dešimtmetį garsėjo būtent V. Adamkus, kuris palaikė gerus ir glaudžius asmeninius santykius su Lietuvos kaimynėmis, ypač Lenkija.

2007 metais jis buvo išrinktas metų europiečiu. Šį titulą interneto balsavime jis pelnė už svarų indėlį padedant išvengti Lenkijos izoliacijos derybose dėl Europos Sąjungos konstitucinės sutarties.

V. Adamkus buvo įvertintas už tai, kad padėjo Vokietijos kanclerei Angelai Merkel įtikinti Lenkijos prezidentą Lechą Kaczynskį pasirašyti ES reformų sutartį. Puikiai lenkiškai kalbantis prezidentas prisidėjo prie kanclerės ir kolegos iš Lenkijos derybų kartu su tuometiniu Prancūzijos vadovu Nicolas Sarkozy ir netrukus padėjo surasti kompromisą. Lietuvos vadovas rinkimuose įveikė pusšimtį kitų pretendentų, tarp kurių buvo visame pasaulyje žinomų politikų ir visuomenės veikėjų.

Be to, Lietuvos ir Lenkijos prezidentų – V. Adamkaus ir Lecho Kaczynskio pastangomis pasaulis išgirto apie aktyvų lietuvių diplomatų vaidmenį Ukrainos ir Gruzijos krizių metais. O į V. Adamkaus globojamą Vilniaus konferenciją noriai rinkosi garsūs politikos veikėjai ir ekspertai. Panašų renginį tikimasi surengti ir rugpjūčio 22-ąją, tikintis, kad jis taps kasmetine tradicija.

„Šis naujas renginys turi ryšį su Vilniaus konferencija. Tuo metu mes kalbėjome apie Rytų Europos saugumą, bendradarbiavimą, – teigė prezidentas, pridūręs, kad šiandien jau daugiau dėmesio skiriama visai kitoms temoms, mat pasaulis gyvena nerimo nuotaikomis, – džiaugiuosi, kad NATO pajėgų buvimas Lietuvoje tą nerimą mažina, bet tai nereiškia, kad turime atsipalaiduoti“.

Kas parodys lyderystę regione?

V. Adamkaus teigimu, aižėjančioje Europos Sąjungoje ypač svarbūs tampa regioniniai klausimai.

„Yra Pietų, Vidurio Europos regionai, yra ir Rytų regionas. Interesai tarsi turėtų sutapti visais klausimais, bet būkime atviri – ar Pietų regionas su Ispanija, Prancūzija ir kitomis šalimis – ar joms rūpi Lietuvos reikalai, kai mūsų pasienyje vyksta neramūs dalykai?

Juo labiau, kad Rusijos laikysena ir pareiškimai mums didelės ramybės nekelia. Todėl iškyla klausimas: ar nereikėtų grąžinti į mūsų regioną – įtraukiant Baltijos šalis, Lenkiją, norėčiau matyti ir Skandinaviją, lyderystės?“, – renginio idėją pristatė V. Adamkus.

V. Adamkus: mes buvome matomi, o dabar tos lyderystės nebejaučiu
© LRPK

Jo teigimu, regione trūksta vienybės, kai būtų tvirtai, aiškiai, tačiau ne konfliktiniu būdu išreikšta principinė regiono pozicija tam tikrais klausimais.

„Prisimenant ankstyvesnį Lietuvos ir Lenkijos santykių tvirtumą ir bendradarbiavimą, Lietuvos nieko nelaukiant įsijungimą į įvykius Gruzijoje, galiu pasakyti, kad tada mes buvome matomi, o dabar su apgailestavimu galiu pasakyti, kad tos lyderystės nebejaučiu.

Net su strateginiais partneriais – Lenkija, net čia mes kiek nugrimzdome, neturime rimtų priežasčių tai pateisinti, todėl šios sąlygos mus verčia vėl imtis iniciatyvos suburti ES pakraštį, užimti poziciją ir ją ginti“, – sakė buvęs Lietuvos vadovas, pabrėžęs, kad sėkmės atveju tai būtų laimėjimas visai Europai. Tiesa, jis pripažino, kad Rytų regiono tema dar labiau pamiršta ir pačioje Vakarų Europoje.

„Pasakysiu atvirai – kas šiandien net pačioje ES kalba apie Gruzijos okupaciją? Niekas. Aprimo“, – stebėjosi jis.

Lietuva – vienijanti ašis?

Vienas iš konferencijos iniciatorių Seimo narys Žygimantas Pavilionis pridūrė , kad būtent Lietuva vėl galėtų būti regiono lyderystės apraiškas vienijanti ašis.

„V. Adamkaus valdymo laikais mes puikiai supratome, kad norint užtikrinti lyderystę, reikia suburti šalis, įtikinti, kad ne tik mums, bet ir jiems mūsų idėja gali būti naudinga“, – teigė Ž. Pavilionis, pripažinęs, kad ir prieš dešimtmetį vakarų Europą ne visada pavykddavo įtikinti, pavyzdžiui, dėl Gruzijos ir Ukrainos nedaug kas tikėjo lietuvių perspėjimais, jog Rusija gali griebtis agresijos. Vis dėlto lietuvių lyderystė kitose srityse buvo pastebėta ir įvertinta.

„Kartu veikdami galime pasiekti daugiau. Pažiūrėkime, kas padaryta dėl energetinio saugumo, juk jis galiausiai atsirado JAV, ES ir NATO darbotvarkėje. Beje, dieną prieš mūsų konferenciją Klaipėdą pasieks suskystintų dujų krovinys, bet mes galvojame o kas toliau?

Reikia kurti naują nišą, jungti tiltus, kurti viziją Ukrainai, nes visas regionas seka mūsų pėdomis. Juk Lietuva prezidento V. Adamkaus laikais įtikino ES imtis Rytų partnerystės idėja, kuri iš pradžių tebuvo kelių politologų galvose, o dirbant su lenkais, vokiečiais švedais tapo kūnu“, – sėkmės pavyzdžius vardijo Ž. Pavilionis.

Žygimantas Pavilionis
Žygimantas Pavilionis
© DELFI / Domantas Pipas

Jis pabrėžė, kad konferencijoje lankysis daug svarbių svečių. Tarp jų, pavyzdžiui, bus Šiaurės ir Baltijos šalių parlamentarai, kurie prieš išvyką į Kijevą semsis lietuvių patirties. Be to, atvyks ir JAV prezidento Donaldo Trumo atstovas Ukrainoje kurtas Volkeris, kuris nesenai viešai parėmė idėją tiekti karinę pagalbą Ukrainai.

Tiesa, kaip ir prieš dešimtmetį, taip ir dabar, netrūksta ir skeptiško požiūrio į mažą geopolitinį svorį turinčios Lietuvos lyderystės ambicijas. Kol kas daugiausiai dėmesio skiriama kaimyninei Lenkijai. O pastaroji, anot Seimo nario Lauryno Kasčiūno, kol kas nepateisina vilčių.

„Aš džiaugiausi, kai pasikeitė vyriausybės Lenkijoje, nes ši vyriausybė galėjo kurti regioninį centrą, bokštą bendroje Europos pilyje – kalbu ne apie fragmentaciją, regionalizaciją, bet kad mūsų balsas būtų girdimas visoje pilyje. Deja lenkai liko labiau užsidarę savyje. Jei prie L. Kaczynskio buvo lyderystė su atsakomybe, tai dabar tos atsakomybės trūksta. O lenkų kalbėjimas neartikuliuotas, persmelktas kultūrinių, istorinių pretenzijų ir tai gadina santykius“, – sakė L. Kasčiūnas.

Jis neslėpė, kad problemų yra ir su kitais savo interesų bei ambicijų turinčiais kaimynais – Astravo atominės elektrinės klausimu Lietuvos nepalaikiusia Latvija ir Estija.

„Sunku paaiškinti, iš kur tos problemos. Aš to negaliu pateisinti, nes Baltijos šalys pasaulio akyse matomas, kaip vientisas kūnas. Kita vertus galbūt yra ir mūsų kaltės, mes nerodome didesnės iniciatyvos dėl bendradarbiavimo, kad būtume, kaip vienas kumštis“, – svarstė V. Adamkus.

Tiesa, Ž. Pavilionio teigimu, jau esą nėra tikslinga kaltinti save ar kitus.

„Lyderystė prasideda nuo mūsų pačių, jei tu nesugebi formuluoti gynybos ir saugumo politikos, jei esi bene paskutinė pagal gynybos finansavimą, tai taip ir nutinka. Todėl čia bus testas Sauliaus Skvernelio vyriausybei – jei sumažės ar nedidės gynybos finansavimas, tai estai mus toliau lenks dviem galvom, juk ne veltui būtent Estijoje leidžiasi prezidentai ir viceprezidentai. Tai yra nedviprasmiškas amerikiečių signalas – lygiuokitės į Taliną“, – įspėjo Ž. Pavilionis.

Jo nuomone, svarbu tai, kad kaip ir prieš dešimtmetį, taip ir dabar į Lietuvos lyderystę daugelis kaimynių gali žiūrėti palankiai, o paramos esą galima vėl tikėtis ir iš amerikiečių, kurie ėmėsi aktyvesnės politikos Ukrainoje.

Atgijo senosios ir naujosios Europos takosyra

L. Kasčiūno teigimu, šiuo metu besiklostanti saugumo atmosfera, kai Europoje vyksta tektoniniai lūžiai, stiprėja antiamerikietiškos nuotaikos, primena buvusio Pentagono vadovo Donaldo Rumsfelfo išsakytą sparnuotą frazę apie „senąją ir naująją Europą“.

„Panašu, kad prieštaravimai JAV stiprėja, naujojo JAV prezidento asmeninės savybės ir retorika katalizuoja tas antiamerikietiškas nuotaikas ir tai blogai“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.

„Dažnai kalbame, kad Lenkija save šiek tiek izoliuoja, bet vienas JAV generolas kaip tik pareiškė, kad Lenkija šiandien yra JAV karinis gravitacijos centras Europoje. Lenkija žaidžia gal ir sudėtingą, bet labai aiškų žaidimą – jie mato, kad su Vokietija ir Prancūzija yra takoskyra, remiasi amerikietišku veiksniu (kaip tada naujoji Europa, Vašingtono, britai, Londonas) ir čia trūksta tik regionų konsolidacijos. Tada mes galėtume pasidalinti vaidmenimis ir grįžti į tuos puikius laikus. Iš tikrųjų, tai mums gal ir galimybė sukurti tą bokštą bendroje pilyje“, – svarstė L. Kasčiūnas.

Laurynas Kasčiūnas
Laurynas Kasčiūnas
© DELFI / Domantas Pipas

Pasak politiko, prieš penkerius metus paklausus, ar įmanoma, kad Vokietijos karių batalionas būtų Lietuvoje, priešakinėse linijose, kaip atgrasymas nuo Rusijos, atsakymas būtų, kad tai – kone neįmanoma.

„Tačiau jie – jau čia. Ir tai yra A. Merkel asmenybės, jos priimtų sprendimų rezultatas. Aš manau, kad tai, ką mes turime šiandien Vokietijoje, yra geriausia, ką galime turėti šioje valstybėje“, – užtikrino politikas.

Tiki jaunų žmonių iniciatyvomis

Paklaustas, kaip artimiausi 5-10 metų atrodys saugumo architektūros prasme Europoje, V. Adamkus aiškino negalintis pasakyti, kad nemato ypač daug teigiamų poslinkių.

„Tokio nusiteikimo, entuziazmo, energijos, kokie buvo Vilniaus konferencijos pradžioje ir kurio mums reikia, nejaučiu“, – sakė V. Adamkus.

Tiesa, Ž. Pavilionis pažymėjo, kad V. Adamkaus pavyzdys rodo, jog idėjos ir jų būrimo galia buvo ir yra didelė, o jauni žmonės esą tiki ateitimi.

„Visi pripažįsta mus kaip seną, garbingą valstybę, turinčią daug ryšių, patirties, mokančią daug kalbų, gebančią burti regioną. Tai jei visa tai turime, naudokimės tuo, nesiskųskime savimi ar kitais“, – sakė Ž. Pavilionis.

L. Kasčiūno nuomone, galima kalbėti apie dvi prognozes – vieną gerą, kitą blogą. Geroji esą ta, kad NATO prabudo ir Lietuvoje jau galima išvysti ne tik simbolinį Aljanso buvimą, bet ir realias atgrasymo priemones.

„NATO sugrįžo prie savo šaknų – prie teritorinės gynybos ir dabar kalbama ne tik apie atgrasymą, bet ir apie gynybą, nors kai tik įstojus į NATO visi sakė, kad esame neapginami. Tai šioje srityje, jei bus tęsiamos reformos, gynybos finansavimas, viskas bus neblogai.

Blogesnė prognozė susijusi su europiniais procesais, nes gali didėti fragmentacijos, dviejų greičių procesai, primetant savo tam tikrą pasaulėvaizdį, tam tikrą saugumo sampratą“, – sakė L. Kasčiūnas.

„Aš esu optimistas, jei mes aktyviai palaikysime idėją nesėdėti rankų sudėjus ir tik rezoliucijomis svarstyti bei laukti reakcijos, tai toli nenueisime.

Turime parodyti, kad šie procesai mums rūpi ir nenurimsime tol, kol nebus sugrąžinta tikrosios demokratijos, laisvės idėja. Tada galėsime pasidžiaugti, kad pasaulis ramus. O šiuo metu pasaulyje matome įtampą, todėl negalime laukti tikėdamiesi, kad mūsų neužkabins“, – sakė V. Adamkus.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Per Vyriausybės valandą – Skvernelio ir Landsbergio konfliktas: kas turėtų atsiprašyti? (504)

Į konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio raginimą premjerui atsiprašyti protestuojančių...

Pasiskolino pinigų, bet bankas neleido jais naudotis (64)

Pinigų pasiskolinęs lietuvis vieną dieną smarkiai nustebo negalėdamas prisijungti prie savo banko...

Aštrios kritikos strėlės dėl verslo liudijimų: kitais metais į šešėlį gali patraukti daugiau žmonių

Vienas iš valdžios prioritetų – sumažinti šešėlį ir daugiau pinigų taip pritraukti į...

Lapkričio pabaigą gali papuošti sniegas: o kaip Kalėdos? (5)

Antroje kitos savaitės pusėje yra tikimybė sulaukti sniego, o vairuotojai ir pėstieji turės būti...

Apkartusi „svajonių Australija“: tolimą šalį pasiekia jau gerokai papurtę piniginę, bet tai būna dar tikrai ne pabaiga (32)

„Svajonių Australija “ – taip vadinasi tinklapis, kurį atsiverčia dažnas, svajojantis apie...

Žiniasklaida: Putinui – nemalonūs incidentai Singapūre (58)

Rusijos prezidento Vladimiro Putino apsilankymas Singapūre, kur vyko Pietryčių Azijos valstybių...

Egzotiškieji persimonai: lietuviai itin pamėgo, tačiau iki šiol neišmoko, kaip valgyti (55)

Atėjus šaltajam sezonui, dažnas gyventojas ieško natūralių vitaminų, stiprinančių imunitetą,...

Astronomai atrado aplink Saulės kaimynę skriejančią „superžemę“ (2)

Superžemės kategorijos egzoplaneta buvo atrasta besisukanti aplink vieną iš arčiausiai Saulės...

Profesorius: yra paprastas sveikatos stiprinimo būdas, padedantis sumažinti net 26 ligų riziką (2)

Tai, kad vyresnio amžiaus sulaukusiam žmogui reikėtų vengti intensyvesnio fizinio aktyvumo, vis...

Galvoja, kad padeda odai, tačiau iš tiesų kenkia: kokią klaidą žiemą daro daugybė moterų (4)

Orams vėstant girdime daugybę raginimų pakeisti ir savo kosmetikos krepšelį. Patariama tepti...