Penktadienį Seime vyko tarptautinis kasmetinis Kalinausko forumas. Lietuvos Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis apibendrino pirmosios forumo sesijos rezultatus.
„Visi sutiko, kad V. Putino režimas privalo būti nugalėtas, tokios dvasios dar neturim Vakaruose. Nemažai atstovų kalbėjo, kad V. Putino net nereikia vadinti prezidentu. Jis – joks ne prezidentas, o vagis ir nusikaltėlis. Visi pasisakė už Ukrainos pakvietimą NATO ir aiškiai akcentavo būtinybę kuo greičiau pradėti su Ukraina derybas dėl narystės.
Žinoma, visi kalbėjom apie tai, kas bus, jeigu Amerika nepatvirtins to karinio paketo iki balandžio pabaigos. Europa tikrai turi įsijungti – gražios ir stiprios idėjos dėl 0,25 proc., kad kiekviena šalis turėtų mokėtų po tiek. Ne vienas pašnekovas kalbėjo, kad tokiu atveju mūsų gynybos biudžetas turėtų būti ne mažesnis nei 3 proc.“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Ž. Pavilionis.
Kowalas: pradėkime derybas dėl Ukrainos narystės ES
Kalbėdamas apie Ukrainos narystę Europos Sąjungoje (ES), spaudos konferencijoje dalyvavęs Lenkijos Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Pawelas Kowalas pabrėžė, jog derybos dėl Ukrainos stojimo turi būti pradėtos nedelsiant.
„Mes negalime laukti metus. Mes turime pradėti šias derybas, skatinti, kad jos būtų pradėtos su Ukraina pirmininkaujant Belgijai, – nurodė P. Kowalas. – Kolegos skundėsi, kad Ukrainoje <...> yra korupcija, oligarchizacija ir taip toliau, o mūsų geriausias atsakymas turėtų būti toks – pradėkime derybas. Derybos yra geriausia priemonė, kad mes pakeistume šalies vidaus situaciją Ukrainoje, kad taip pat pakeistume ekonominę sistemą Ukrainoje, kad būtų kovojama su korupcija ir su oligarchais.“
Lenkijos Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko įsitikinimu, pradėti derybas dėl Ukrainos narystės nėra labai sunku.
„Tai yra tiesiog parengti vieną bendrą poziciją dėl derybų pradžios. Mes kalbame apie proceso pradžią, nereikia laukti kitos pirmininkaujančios valstybės. Toliau Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaus Vengrija <...>, aš manau, kad galėtumėm pradėti, kol pirmininkauja Belgija. Priešingu atveju iškils rizika, kad mes prarasime per daug laiko šiame procese“, – vertino Lenkijos politikas.
Jis svarstė, kad derybas būtų galima pradėti ir be visų 27 ES valstybių pritarimo: „Praeitais metais Komisija ir Taryba priėmė tą sprendimą, taigi, buvo labai aišku, kad viską galime pradėti.“
O ką daryti su Vengrija ir jos premjeru Viktoru Orbanu, kuris ne kartą bandė sabotuoti ES sprendimus dėl Ukrainos?
P. Kowalas teigė, kad Vengriją galime spausti politiškai.
„Tai yra kasdieninis Europos Sąjungos darbas“, – pridūrė jis.
Kalbėdamas apie Ukrainos narystę NATO, Lenkijos politikas vertino, jog Ukrainai reikėtų siųsti aiškų signalą, jog kelias į NATO jai yra atviras.
„Mes kaip Vakarai turime išspręsti, ištaisyti mūsų istorines klaidas, kurias padarėme 2008 metais per Bukarešto aukščiausio lygio susitikimą. Mes turime už tai atsakyti ir atsakyti į svarbų klausiąm, ar mes išprovokavome V. Putino veiksmus pulti Sakartvelą. Mes turėtumėm parodyti, kad norime atidaryti NATO duris Ukrainai. Ir ne tik Ukrainai, bet taip pat ir Sakartvelui“, – dėstė P. Kowalas.
Prašo Vakarų nutraukti draudimą taikyti ginklus į Rusiją
Spaudos konferencijoje dalyvavęs Ukrainos Aukščiausiosios Rados Užsienio reikalų komiteto pirmininkas O. Mereško įvardijo, ko reikia Ukrainos pergalei.
„Toliau remkite mus. Reikia karinės pagalbos, reikia ir diplomatinės pagalbos, politinės pagalbos.
Reikia suprasti vieną dalyką, kad V. Putinas nėra rafinuotas strategas. Jis labai primityvus ir jo psichologija yra labai primityvi. Jis – eilinis smurtautojas <...>. Tam, kad jį nugalėtume, reikia demonstruoti ryžtą, solidarumą, ir tai būtų geriausias sprendimas mums. Tai sustabdys karą ir nugalės Rusiją“, – kalbėjo O. Mereško.
Penktadienį pasirodė žinia, jog JAV perspėjo Ukrainą nutraukti atakas prieš Rusijos naftos pramonę – esą dėl bepiločių lėktuvų smūgių gali pakilti pasaulinės naftos kainos ir išprovokuoti atsakomuosius veiksmus.
Reaguodamas į tai, Ukrainos Aukščiausiosios Rados Užsienio reikalų komiteto pirmininkas pažymėjo, kad vykstantis karas yra asimetrinis, o Ukraina prieš Rusiją kovoja surištomis rankomis. Taigi, anot jo, tokie kariniai veiksmai Rusijoje yra būtini.
„Rusija sistemingai naikina mūsų ekonomiką, taikosi į kritinę civilinę infrastruktūrą, į mūsų elektros tinklus. Rusija mus naikina mūsų pačių teritorijoje. Tam, kad laimėtume šį karą, tai yra asimetrinį karą, privalome sustabdyti karinius veiksmus Rusijos teritorijoje, priešingu atveju, turint ribotas galimybes, būtų labai sunku kovoti su tokiu priešu. Todėl aš tikiuosi, kad mes ir toliau galėsime tęsti tokią veiklą ir įveikti priešą, agresorių jo paties teritorijoje“, – teigė O. Mereško.
Jis išreiškė prašymą partneriams ir sąjungininkams Vakaruose panaikinti draudimą taikyti ginklus į priešo teritoriją.
„Tai padės mums apginti savo gyvybes ir galiausiai laimėti šį karą“, – mintį apibendrino Ukrainos politikas.
Jis teigė, kad reikia ginti ne tik ukrainiečių, bet ir baltarusių laisvę. Juk mūsų ateitis, pasak politiko, – bendra.
„Mes turime kovoti už savo vertybes, jei jomis iš tiesų tikime, ir todėl reikia remti Baltarusiją ir teisiškai, ir morališkai, ir taip pat remti Baltarusiją saugumo klausimais“, – dėstė Ukrainos Aukščiausiosios Rados Užsienio reikalų komiteto pirmininkas.
Ukrainos politikas apie baltarusius: kitaip nei rusai, jie sukilo
Jis vertino, kad rusų ir baltarusių tautas reikėtų vertinti skirtingai vien dėl to, kad baltarusiai sukilo prieš šalies vadovo rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka, rezultatus.
„Yra didžiulis skirtumas nuo Rusijos. Rusijoje buvo rinkimai, bet nebuvo jokių stiprių protestų. O baltarusiai įrodė, kad jiems laisvė yra svarbi, kad jie priklauso Europos demokratiškai šeimai“, – pažymėjo O. Mereško.
Jeigu baltarusių revoliucija būtų nugalėjusi 2020 metais, galbūt, V. Putinas nebūtų užpuolęs Ukrainos, svarstė Sviatlanos Cichanouskajos vyr. patarėjas Franakas Viačorka.
Kalbėdamas apie tai, kaip būtų galima pagerinti Baltarusijos opozicionierių ir Ukrainos santykius, jis teigė, jog, visų pirma, reikia atkurti pasitikėjimą Baltarusija.
„Ką padarė A. Lukašenka, tai būtent sužlugdė pasitikėjimą. Iš mūsų teritorijos Ukrainos miestai buvo apšaudomi ir mes turime paaiškinti, parodyti savo pavyzdžiu, kad Baltarusijos žmonės ir režimas yra ne tas pats. Tai daro mūsų Kalinausko pulkas ir savanoriai.
Mes turime įtikinti. Dabar mūsų šalyje, kalėjimuose sėdi 1,5 tūkst. žmonių, kurie palaikė Ukrainą, ir jie gavo drakoniškas bausmes už savo paramą Ukrainai“, – kalbėjo F. Viačorka.
Kai nugalėsime V. Putiną, Baltarusijos „deokupacija“ bus viena iš esminių sąlygų, teigė Ž. Pavilionis.
„Rusija turi pasitraukti iš Baltarusijos, kuri dabar yra tiesiog okupuota šalis. Mes padarysim viską, kad tai įvyktų, ir tada bus sudarytos sąlygos Baltarusijai eiti Ukrainos keliu į Europą. Niekas iš Vakarų didžiųjų sostinių neabejoja europiniu baltarusių pašaukimu. Tai kaip tikslą į Europą, į Europos integraciją įvardijo jų lyderė, prezidentė S. Cichanouskaja, ir tai aidu atliepė visos kitos sostinės“, – dėstė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas.
Gruodį, pralaužus Vengrijos veto, ES šalių lyderiai sutarė dėl Ukrainos narystės Bendrijoje pradžios. Kiek anksčiau šią savaitę prezidentas Gitanas Nausėda teigė turintis pagrindo manyti, kad derybos su Ukraina dėl narystės ES galėtų prasidėti birželį.
Anksčiau, remdamasis šaltiniais, leidinys „Foreign Policy“ pranešė, jog Ukraina ir jos Rytų Europos partneriai nori, kad Kyjivas jau vasarą vyksiančiame NATO viršūnių susitikime būtų pakviestas prisijungti prie NATO, tačiau Vašingtonas ir Berlynas to esą nenori. Manoma, kad dar per anksti pradėti Ukrainos stojimo į NATO procesą, nes šalis tebekariauja prieš Rusijos agresiją.
Pirmasis tarptautinis Kalinausko forumas Vilniuje surengtas 2020 metų rugpjūtį po prezidento rinkimų Baltarusijoje. Jis pavadintas už baltarusių, lietuvių laisvę nuo carinės Rusijos kovojusio Konstantino Kalinausko vardu.
Šis forumas – laisvės kovotojų ir disidentų platforma, skirta išreikšti savo nuomonę, sudaryti bendras kovos su autoritariniais režimais regione strategijas ir atkurti demokratiją tose valstybėse.
Spaudos konferencija:
