„Gal tai istorinė klaida“
A. Januška ragino apie šio renginio lūkesčius kalbėti realistiškai ir daugiau per Ukrainos gynybos interesus.
„Tai ne (tik) Vilniaus ir ne Lietuvos problema.
Geriausia būtų apie NATO samito Vilniuje lūkesčius šiandien kalbėti realistiškai ir daugiau per Ukrainos gynybos interesų matymą, nes tai šiandien yra svarbiausia.
Perdėtas optimizmas, kaip mąstymo klaida, kuria iliuzinę tikrovę ir tėra vienas publikos mulkinimo būdų“, – rašė jis.
Įvertindamas paskutinį NATO šalių gynybos ministrų susitikimą, A. Januška feisbuke rašo, jog tampa aišku, kad Ukraina Vilniuje į aljansą pakviesta nebus.
„Generalinis sekretorius pasakė – „mes nediskutuosime Ukrainos pakvietimo Vilniaus samite, bet tarsimės, kaip artinti Ukrainą prie NATO“.
Bus apsiribota „veido išsaugojimo“ formulėmis, – kad bus įkurta NATO–Ukrainos taryba (de facto ji jau yra), kad Ukrainai nereikės ruoštis per narystės veiksmų planą (būtų juokinga, jei Ukrainai reiktų), kad Ukraina bus rūpinamasi „po karo“, ji net tada galės tapti NATO nare (Ukrainai svarbu, kas yra dabar, o ne pažadai „po karo“, kuris anot Jenso Stoltenbergo, nežinia, kada baigsis), ir bus tęsiama parama Ukrainai (dažnai parama pateikiama kaip didelis Vakarų aukojimasis, nors iš tiesų tai pigiausias savęs (NATO ir ES) gynimas nuo Rusijos agresijos ir potencialiai Kinijos agresijos prieš Taivaną ukrainiečių gyvybėmis, o iš Vakarų – tik pinigais)“, – rašė jis.
Anot A. Januškos, Ukrainai nebus pateikta ir rimtų saugumo garantijų.
„Tokios garantijos be JAV yra tuščios ir net pavojingos. JAV Kongresas tokių neprisiimtų ratifikuoti. Bus saugumo parama, bet tai ne tas pats, kas saugumo garantijos. Abejotina ir ar iš viso Vilniuje gali būti pasiūlyta (ar net svarstoma) kokybiškai dar pajėgesnė nauja karinė parama Ukrainos kontrpuolimui, nors tai galėtų būti tai, kas pozityviai paneigtų NATO neapsisprendimą dėl narystės, kas bent kažkiek sušvelnintų realybę, kad „ne taip svarbu dabar narystė, kiek parama Ukrainai“, – rašė jis.
Lietuvos Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras yaip pat teigė, jog sunku sutikti ir su buvusio užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus teigimu, jog „tiek patys ukrainiečiai, tiek ekspertai pripažįsta, kad Ukraina turi visą reikiamą ginkluotę kontrpuolimui“.
Jis teigė, jog Ukrainos pakvietimas į NATO Vilniaus viršūnių susitikimo metu buvo nuoširdus Kyjivo lūkestis. Tačiau jis, atrodo, neišsipildys.
„Gal tai yra istorinė klaida“, – socialiniame tinkle rašė diplomatas A. Januška.
Lietuvos interesai
Diplomatas A. Januška feisbuke įvertino ir Lietuvos interesus artėjančiame NATO viršūnių susitikime. Jo teigimu, Vokietijos gynybos ministro pasiūlymas dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje spręsti aukščiausiu politiniu lygiu viršūnių susitikime nebus išspręstas Vilniuje.
„Deja“, – apgailestavo jis.
A. Januška teigė, jog taip pat nebus panaikinta arba bent formaliai įšaldyta 1997m. Rusijos–NATO sutartis, „kurios Vokietija, jos kanclerio žodžiais, dar laikosi, ir kuri, apribodama didesnių NATO pajėgų pastovų buvimą rytų flange, daro Lietuvos narystę NATO antrarūše (nes yra priklausoma nuo Rusijos pozicijos, kaip ją interpretuoja pvz. Vokietija)) ir yra viena iš galimų priežasčių, kodėl neturime ir artimiausiu laiku tikrai neturėsime Vokietijos brigados Lietuvoje“.
„Tai buvo svarbus Lietuvos interesas. Deja“, – dar kartą apgailestavo A. Januška.
NATO viršūnių susitikime, kaip priminė signataras, bus patvirtinti nauji regioniniai gynybos planai.
„Tai svarbu, nes bus priskirta, kokios pajėgos mus gins. Tai reiškia, kad ankstesni gynybos planai buvo tuštoki. Gali būti, kad kitame NATO samite Vašingtone ir šie planai taip atrodys. Nes Lietuva dar neturi ir greit neturės nei esminių NATO sausumos pajėgų, dislokuotų Lietuvoje (ko siekti nurodo Lietuvos gynimo tarybos sprendimas), nei rimtos oro erdvės gynybos, nei priešraketinės gynybos (rotacinė tėra šiandienos ubagiškos realybės kompromisas, nes nėra ginklų). Per brangu net NATO šalims. Deja“, – rašė jis.
Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo metu gali būti patvirtinta Švedijos narystė NATO, jei JAV susiderės su Turkija.
„Bet tai nebus Vilniaus istoriškumo nuopelnas. Šita „prekybos interesais“, „mainų politika“ NATO viduje yra bloga NATO silpnumo išraiška, kuri Putinui leidžia tikėtis, kad NATO vienybė dėl 5 straipsnio įgyvendinimo lemtingu momentu gali būti pražūtingai vilkinama. Priešinga, ką turi daryti atgrasymas“, – įžvalgomis socialiniame tinkle dalijosi A. Januška.
Jis darė prielaidą, kad NATO viršūnių susitikimas Vilniuje, matyt, nebus istorinė sėkmė.
„Ir tai nieko baisaus, kad ne istorinė. Su kuo nebūtina susitaikyti, bet nebūtina ir verkti. Daug buvo tokių samitų, kurie buvo apie nieką arba nepakankamai reikšmingi tokio lygio susitikimo lūkesčiams.
Blogiau yra tai, kad tokia yra šiandienos Vakarų politikos realybė Ukrainos naikinimo kasdienybėje. „Naujas normalumas“, prie kurio priprantama. Maždaug davėme viską, ką galėjome, dabar jau viskas Ukrainos rankose. Kuriamas naratyvas apie dosnius Vakarus, o ne apie tai, kad Vakarai per Ukrainą gina save ir, deja, per mažai į tai investuoja. Daugiau to pačio nereiškia naujos kokybės“, – rašė jis.
Visgi, sakydamas, kad nieko baisaus, jog NATO viršūnių susitikimas Vilniuje nebus istorinis, A. Januška pažėrė kritikos prezidento Gitano Nausėdos patarėjui, kuris džiaugėsi, kad šis renginys padidins Vilniaus ir Lietuvos žinomumą.
„Aišku, kad padidins, bet NATO samitai ne tam skirti, ir džiaugtis forma, o ne turiniu, tėra mažos, kompleksuotos valstybės provincialumo demonstravimas. O mes tokie nesame (bent neturėtume tokiais būti). Be to, rūpintis savo žinomumu per NATO samitą, kuris nepakviečia Ukrainos, yra kiek nesąžininga prieš Ukrainą, kasdien kovojančią už savo išlikimą, nepriklausomai nuo aukščiausiųjų politikų veidmainysčių“, – rašė jis.
A. Januška vaizdžiai rašė, jog NATO viršūnių susitikimas iš esmės yra JAV prezidento politikos suderinimas su Europa.
„Tikėkimės, kad JAV Prezidentas atvyks į Vilnių, bent kaip kompensacija Ukrainai už neįgyvendintus lūkesčius.
Ir tikrai gaila, kad ne visi Lietuvos interesai Vilniuje bus įgyvendinti. Ar tai yra Lietuvos diplomatijos problemos, pradedant Lietuvos Prezidento diplomatija, ar objektyvios priežastys, parodys ateitis, tai yra istorija“, – feisbuke rašė diplomatas.
Delfi primena, kad NATO viršūnių susitikimas vyks liepos 11–12 dieną.
