Ukrainos NATO tarybos reikšmė
Prezidentas V. Zelenskis sakė, jog tarybai reikėtų nuspręsti dėl galimų žingsnių atblokuoti ir užtikrinti stabilų grūdų koridoriaus veikimą, tačiau, L. Linkevičiaus teigimu, reikia suprasti, kad ši taryba nieko nenutars. Tai – labiau konsultacinis formatas.
„Ten galima iškelti savo klausimus, kas ir bus padaryta dėl maisto saugumo, dėl Rusijos pasitraukimo ir grasinimų atakuoti civilių laivus – be abejo, tai bus išsakyta. NATO šalys ir taip pagal savo žvalgybos šaltinius žino tą situaciją, tai, aš manau, bus pritarta tam susirūpinimui, o, jeigu NATO kažką teoriškai nuspręstų daryti, tai, be abejo, diskutuotų ir spręstų tarpusavyje, be Ukrainos, nes Ukraina nėra NATO narė“, – aiškino jis.
Pašnekovo teigimu, kažko daugiau tikėtis nereikėtų.
„Nemanau, kad čia turėtų būti taip labai sukelti tie lūkesčiai, tik, aišku, reikėtų tikėtis aktyvesnės tarptautinės bendruomenės reakcijos į tai, kas vyksta, nes, reikėtų pastebėti, kad tas susitarimas iš kurio pasitraukė Rusija, tai yra vienas, o yra kitas susitarimas, kuriame Rusija nedalyvauja, bet dalyvauja Ukraina, Turkija ir Jungtinės Tautos, ir jis veikia. Matyt, bus aptarta, ar gali veikti šis susitarimas be Rusijos ir atsakymas, ko gero, nebus teigiamas“, – teigė L. Linkevičius.
Turkijos vaidmuo
Anot buvusio užsienio reikalų ministro, ambasadoriaus L. Linkevičiaus, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas parodė, jog jis yra vienintelis lyderis, kuris gali ir su Rusija, ir su Ukraina, tad kyla klausimas – galbūt Turkija parodys lyderystę ne tik žodžiais, bet ir veiksmais, ir išties pagalbos ranką Ukrainai?
„Jis vienintelis moka tą Putino kalbą, kalbėti iš jėgos pozicijų, ką jis daro paskutiniu metu, bet vargu, ar jis dabar ryžtųsi tokiam tiesioginiam iššūkiui, nes čia būtų tokia didelė dilema ir pačiai Rusijai, kaip elgtis tokiu atveju ir aš nemanau, kad būtų labai rizikuojama iš Turkijos pusės. Tai – kažkokia jau aklavietė, sakyčiau, sprendimo šios situacijos“, – teigė jis.
Anot pašnekovo, šiuo metu savo puolimais ir agresija Rusija bando parodyti savo jėgą ir, kad jai yra reikalingos nuolaidos.
„Jie net išvardino, kokių jie tikisi tų nuolaidų, tai tada Erdoganas juos įkalbės grįžti į susitarimą, visi bus labai laimingi – toks scenarijus, manau, Putino Rusijai būtų dabar pats palankiausias, į ką jie labai nuosekliai eina ir dirba“, – aiškino L. Linkevičius.
Smogia į strategiškai svarbias vietas
Anot politologo A. Medalinsko yra vienas galimas lengvas visos šios situacijos sprendimas.
„Pažiūrėkime, kur Rusija smogia. Rusija smogia į Gyvačių salą. Kodėl Gyvačių salą? Nes ji strategiškai svarbi, jeigu, vis dėlto, ši Ukrainos NATO taryba kur nors teiktų siūlymą, kad gal, vis dėlto, yra atveriamas kelias, kad bent jau išvežti produkciją palei Gyvačių salą, tai yra palei Bulgariją, Rumuniją, palei NATO šalių teritorinius vandenis, kur, atrodo, būtų galima sakyti, kad Rusija yra visai ne prie ko. Čia, iš tikrųjų, būtų pats lengviausias galimas sprendimas, o toliau eina Turkija“, – teigė jis.
Pašnekovo teigimu, prieš keletą dienų Rusija smogė ir į kitą uostą.
„Jie smogė uostui, kuris yra jau Dunojaus upės uostas šalia Rumunijos, parodant, kad ir upių keliais jūs neišvešite grūdų produkcijos. Šia prasme, ką aš turiu omeny, tai, manau, kad NATO šalims, Vakarų šalims kyla pakankamai didžiulis iššūkis“, – dalijosi A. Medalinskas.
Anot jo, panaši situacija jau buvo matyta anksčiau.
„Aš matau pasikartojimą, tokį „dežavu“, kuris labai nemalonus, apie tai, kaip Vakarai leido po truputį aneksuoti Azovo jūrą. Tą aš pats stebėjau, pats teikiau siūlymus, ką galima daryti, kad to nebūtų ir vienas iš siūlymų buvo, kad vokiečiai su prancūzais galėtų lydėti laivus, einančius į Ukrainos Azovo jūros uostus. Dabar irgi tokia pati praktika galėtų būti, bent jau teoriškai, nes ta pati JAV ir kitos NATO šalys turi praktiką palydėti kariniais laivais krovinius“, – teigė A. Medalinskas.
Tačiau, pašnekovo teigimu, kyla klausimas – ar Vakarai tai darys ir imsis kažkokių žingsnių ta linkme?
„Matysime. Yra viena didžiulė problema – Turkija gali susitarti su Rusija ir duodu kokius 90 procentų, kad bus susitarta, bet per tą laiką Rusija metodiškai naikins Ukrainos visą infrastruktūrą, kad nebebūtų konkurento“, – teigė jis.
NATO turėtų pasiruošti
Kaip minėjo politologas A. Medalinskas, Rusijos raketos krito ir prie pat Rumunijos, prie NATO šalių teritorinių vandenų. L. Linkevičiaus teigimu, NATO turėtų paruošti planus ir apgalvoti, kas būtų, jeigu tos raketos pakliūtų į NATO teritorijas.
„Ten jau kelių šimtų metrų klausimas buvo, šiuo atveju. Buvo ir anksčiau panašių atvejų, pavyzdžiui, Lenkijoje, kur ne iki galo ištirtas tas incidentas su raketa. Visa tai turi būti aptarta ir, manau, kad tas ir yra aptarinėjama. Gal nėra tai viešai sakoma, tačiau tikiuosi, kad ir Rusija gavo labai aiškų įspėjimą, kad vengtų tokių provokacijų“, – teigė jis.
Anot jo, Rusija naudojasi įvairias metodais.
„Čia, galbūt, išmušinėja derybines pozicijas dėl šito grūdų sandorio ir tikisi, kad bus atleistos sankcijos, bet ir apskritai naudojasi tuo spaudimu ir tą darys tol, kol matys, kad jiems yra galimybė kažkaip išgyventi, atgauti jėgas ir eiti pirmyn“, – teigė L. Linkevičius.
Ukrainos ginkluotė – taip pat neturėtų būti užmiršta.
„Tikrai efektyvesnės ginkluotės akivaizdžiai trūksta ir čia matau, netgi, tokią takoskyrą požiūriuose, kurie buvo viešai išsakyti. Girdimi Ukrainos prašymai suteikti F-16 naikintuvus, daugelio gynybos ekspertų, ypač, atsargos generolų, kurie drąsiau kalba irgi pritarimai, kad to reikia šiandieną fronte ir tada Pentagono komentaras, jau ne pirmą kartą, kad Ukrainai to nereikia. Štai tokioje vietoje ir matomi tokie nesutapimai, ir čia, manau, ne mažiau svarbus klausimas, kaip toliau elgsis Vakarai, NATO valstybės“, – teigė L. Linkevičius.
Visą laidą galite rasti Žinių radijo portale:
