Seimas dar pernai gegužę nutarė, kad būtina pamokyti kuo daugiau norinčiųjų ginti Lietuvą dalyvauti pilietiniame pasipriešinime. Bet daugiau nei metus niekas nevyko.
Krašto apsaugos ministerija (KAM) tik dabar parengė pilietinio pasipriešinimo strategijos bei veiksmų planą.
„Mano galva, Prezidentūros buvo išsakyta teisinga mintis, kad ir koks būtų planas, jį visada galima tobulinti, bet reikia judėti pirmyn“, – teigė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Pagrindiniai tikslai – ugdyti lietuvių valią priešintis, suteikti įgūdžių priešintis ginklu ir ne, kad kiekvienas norintis, ištikus krizei, jau žinotų, kur eiti ir ką daryti.
„Tikslas yra, kad ne mažiau nei 50 procentų mūsų visuomenės būtų pasiryžę ginti savo valstybę – tiek ginklu, tiek ir taikiomis priemonėmis“, – praėjusią savaitę kalbėjo krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus.
Kad gauti žinių būtų paprasčiau, planuojami nuotoliniai mokymai.
„Nuo kibernetinio saugumo iki stovyklų, apmokymų. Mes šiais metais inicijuojame ir bus platformos nuotoliniam mokymui. Tai manau, kad reikia tiesiog mokyti ir dirbti toliau“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.
Mokyklose – privalomos nacionalinio saugumo ir gynybos pamokos, numatomos pamokos ir patiems mokytojams, stojant į aukštąsias mokyklas siūloma papildomų balų skirti tarnavusiems kariuomenėje, galbūt ir dalyvavusiems savanoriškose visuomeninėse organizacijose.
„Reikia grąžinti į mokyklas būtent šį aspektą, nes jaunoji karta yra ta karta, be kurios, be jokios abejonės, gynyba irgi sunkiai įsivaizduojama“, – LNK žinioms sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Numatoma stiprinti ir Šaulių sąjungą, taip pat skatinti narystę skautų, ateitininkų organizacijose.
„Šiaip visą laiką, kaip iš KAM, raginu ateiti į kariuomenę ir atlikti privalomą pradinę karo tarnybą. Kas dar nėra jos atlikę – tam yra visos galimybės. Ir savanoriška krašto apsaugos tarnyba yra“, – kalbėjo KAM viceministras Ž. Tomkus.
Planuojama didinti išmokas kariams, daug dėmesio strategijoje – į šalies gynybą įtraukti tuos, kurie netarnavo kariuomenėje, nepriklauso Šaulių sąjungai ir neplanuoja. Tuo tikslu savivaldybėse kuriamos komendantūros. Juose karo atveju susiburtų asmenys, kurie taptų partizanais ir veiktų priešo užimtose žemėse.
„Komenadatūrų funkcijos yra kelios. Pirmoji – kovoti su diversinėmis grupėmis. Antroji – saugoti strateginius objektus. Trečia – saugoti strateginę infrastruktūrą. Valdyti visuomenės srautus“, – funkcijas LNK žinioms vardijo Seimo narys L. Kasčiūnas.
Ginklų savininkų asociacija kritikuoja, kad didžioji dalis priemonių esą yra ne ginkluotam pasipriešinimui: atrodo, kad valdžia nepasitikėtų piliečiais, kurie turi ginklą savigynai, ar medžioklei. O tokių Lietuvoje – 100 tūkstančių.
„Ginti valstybę yra kiekvieno piliečio teisė ir pareiga. Mes sakome, kad teises mums į ginklą suteikė, bet reglamentuokite mūsų pareigas. Ar mes to prašydami galime pelnyti valstybės nepasitikėjimą?“ – LNK žinioms teigė ginklų savininkų asociacijos vadovas Arūnas Marcinkevičius.
Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas siūlo mažiau skųstis ir labiau išnaudoti esamas galimybes.
„Ką reiškia dėmesio pasigenda? Turi ginklą, nori jį naudoti – visi keliai yra atviri į Šaulių sąjungą. Ji yra pasiruošusi priimti tuos žmones“, – tikino jis.
Nors pernai po invazijos į Ukrainą stoti į Šaulių sąjungą panoro tiek daug, kad visų priimti nespėta, ne visi išlaukė, kol ateis jų eilė dalyvauti mokymuose.
Strategijoje yra numatyta, kad, norint gauti leidimą ginklui arba prasitęsti jau turimą, reikės išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą.
„Jeigu žiūrėtume į šiandien dienos geopolitinį kontekstą, vargiai kam kiltų abejonės, jog ginklų savininikas turėtų tuo ginklu ne tik save apginti, bet ir ginti valstybę“, – teigė Ginklų savininkų asociacijos vadovas A. Marcinkevičius.
Veiksmų plane numatoma, kad šiemet visoms priemonėms reikės 32 milijonų eurų, 2024 metais – 39 milijonų eurų, o 2025 metais – 44 milijonų eurų.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia:
