Socialiniuose tinkluose išgirstama nuogąstavimų dėl Lietuvoje ketinamo įrengti radioaktyvių atliekų giluminio atliekyno. Anot internautų, žadama įrengti net kelis atliekynus ir jie bus gėlo vandens kloduose.
Arūnas Marcinkevičius
172 straipsnių
Lietuvos nacionalinis muziejus pristato išskirtinę Kazio Varnelio darbų parodą „Kazys Varnelis. Optinis klasicistas iš Lietuvos“, kuri bus atidaryta Paryžiaus Pompidou moderniojo meno centre rugsėjo 13 dieną. Parodoje eksponuojama 16 išskirtinių optinio meno meistro darbų, rašoma pranešime žiniaskla...
Socialiniame tinkle „Facebook“ plinta nuotrauka ir žinutė, kurioje užfiksuotas Kazys Škirpa. Jis kaltinamas savanoriškai atidavęs Klaipėdos kraštą nacistinei Vokietijai. „Melo detektorius“ tai patikrina.
Pradedama įgyvendinti ilgiau kaip metus rengta Pilietinio pasipriešinimo strategiją. Tikslas – kad bent pusė gyventojų būtų pasiryžę ginti Lietuvą. Numatomas patriotinis ugdymas mokyklose, stiprinama Šaulių sąjunga, bet štai ginklų savininkai kritikuoja, kad valstybė vis dar nepasitiki medžiotojais ...
Valstybės saugumo departamentas (VSD) Sausio 13-osios byloje du nuteistuosius gynusį advokatą Ryšardą Burdą dėl pasisakymų Kremliaus kontroliuojamai žiniasklaidai pripažino galinčiu kelti pavojų valstybės saugumui.
Šimtai Rusijos Federacijos piliečių turi teisę turėti ginklą Lietuvoje: Estija jau nusprendė, kad tai labai pavojinga (7)
Estija nori uždrausti šalyje gyvenantiems rusams turėti ginklą. Lietuvos politikai ne tokie kategoriški, bet sako, kad šiuo klausimu jau dirbama.
Su energetikos specialistu Sauliumi Kutu kalbamės apie vis labiau žmonijai nerimą keliantį procesą – klimato atšilimą. Vertinant tai energetiniu atžvilgiu, svarbu aptarti, kuo gi pakeisti tą iškastinį kurą, kuris ir meta į atmosferą tą anglies dvideginį.
Lietuvos vyriausioji archyvarė: kokiuose užsienio archyvuose dar slepiasi mūsų valstybės istorija (3)
Lietuvos vyriausioji archyvarė Kristina Ramonienė pasakoja, kokių šalių archyvuose dar gali būti su mūsų valstybės (turima omeny ir LDK, ir ATR ir tarpukario Lietuvos laikai) istorija susijusių dokumentų.
Etnologė Gražina Kadžytė apie kalbos įdomybes: net nelikus tautos – lietuviškos tarmės vis tiek gyvuotų (3)
Tarmės – tai mūsų kalbos spalvos ir atspalviai, teigia šia tema kalbinama žinoma etnologė Gražina Kadžytė. Iš tikrųjų, ką reiškia šis unikalus kalbinis reiškinys?
Archeologas Gintautas Zabiela pasakoja, su kokiais sunkumais vis susiduriama, norint atstatyti bastioninio tipo pilį mūsų uostamiestyje.
Kai kurios moterys (kaip ir vyra) gyvenimą nugyvena tarsi valdiškos gėlės nykiuose koridoriuose: be vandens ir be saulės šviesos. O trumpučiai pokyčiai jų gyvenime tik pabrėžia būties tragizmą.
Pasak istoriko bei archeologo Vytauto Urbanavičiaus, Vytauto Didžiojo perlaidojimai kol kas vis dar neatsako į bemaž šešis amžius mus „deginantį“ klausimą: kur dabar yra didžiausio Lietuvos valdovo palaikai? Bei kada, pagaliau, jie bus surasti ir perlaidoti su derama pagarba mūsų tautos bei valstybė...
Žinomas mokslo istorijos tyrinėtojas bei populiarintojas prof. Libertas Klimka pasakoja apie tai, kaip žmonija tik per tūkstančius metų „prisijaukino“ laiką.
Pasauliui beprotiškai reikia elektros, tad siūlo nepopuliarų sprendimą: tai irgi galėtų būti žalia energija (7)
Branduolinė energetika ateityje turėtų būti žalia, teigia šia tema kalbinamas branduolinės fizikos autoritetas Saulius Kutas, kartu pripažindamas: tai objektyviomis prielaidomis pagrįstas teiginys, tačiau labai sunkiai praktiškai įgyvendinamas tikslas.
Ši linksmai graudi istorija nutiko tais audringaisiais 1990-aisiais. Nes tik tada ji ir galėjo nutikti: tokie buvome mes, akyse griūvant vienam pasauliui ir kuriantis visai kitam.
Kartais per atostogas nutinka tokių nuotykių... Tereikia tik pažadinti iš snaudulio protą bei pakviesti jam į pagalbą Jos Didenybę Improvizaciją. Ir gyvenimiški epizodai taip ima pintis su išgalvotais, kad net tampa sunku susigaudyti: kur čia realybė, o kur – herojų fantazijos vaisiai...
Mūsų sostinė per paskutinį karą išgyveno tikrą „tvaną“: įtampą tarp lenkų ir lietuvių sovietai nusprendė išspręsti vienu kirčiu (4)
Vilnius ir jo gyventojai Antrojo pasaulinio karo metais išgyveno tokius sukrėtimus, kokių mūsų sostinė tikriausiai tepatyrė, kai 1655 metų vasarą ją nusiaubė Moskovijos kariuomenė, teigia istorikė Vitalija Stravinskienė, šia tema baigianti rengti knygą.
Dobrovolska, Širinskienė ir Burda: įvardijo bausmių vykdymo sistemos pertvarkos privalumus ir trūkumus (2)
Vyriausybė neformaliame pasitarime pritarė teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos pateiktai naujos Bausmių vykdymo sistemos pertvarkos koncepcijai. Iki 2023 m. numatyta įgyvendinti bent porą esminių struktūrinių pokyčių: priimti naują Bausmių vykdymo kodeksą ir pakeisti Probacijos tarnybos paval...
Kiekviena tauta turi ypatingas šventvietes. Jos atspindi ir Dievo dovanas žmonėms, ir to krašto istoriją bei jos santykį su tikėjimu.
Tai galėjo įvykti bet kuriame KGB padalinyje, juolab kad, žinant ilgaamžes Rusijos opričninkų tradicijas, kankinimai bei mirties bausmių vykdymas be teismo ypač suklestėjo 20 amžiuje, tačiau nepamiršti ir 21 amžiuje (pvz., buvęs Rusijos Federacijos vicepremjeras Borisas Nemcovas kone rituališkai suš...