Perrinkimo siekiančios Lenkijos valdžios vienas iš pagrindinių kozirių – grėsmių iš Rusijos ir Baltarusijos akcentavimas. Prieš kelias savaites lenkams buvo parodyta už jų mokamus mokesčius masiškai perkami nauji tankai, raketos, kiti ginklai.
Kodėl lenkai po Rusijos invazijos į Ukrainą nusprendė taip smarkiai ginkluotis, žiniasklaidai papasakojo į atsargą išėjęs generolas Jaroslawas Kraszewskis. Esą nuspręsta, kad lenkų nebetenkina kaip NATO iki invazijos į Ukrainą buvo pasirengusi ginti Lenkiją. Esą rusams būtų atiduota pusė Lenkijos – iki Varšuvos.
„Idėja buvo įsileisti priešą į savo teritoriją, kuo labiau jį nualinti, suteikti laiko atvykti Aljanso pajėgoms. Buvo manoma, kad mes atiduodame žemes iki Vyslos. Vysla yra galutinė gynybinė linija. Ir nuo šios linijos kartu su Aljanso pastiprinimo pajėgomis mes padedame atgauti teritoriją“, – Lenkijos spaudai kalbėjo Lenkijos kariuomenės atsargos generolas J. Kraszewskis.
Anot Lenkijos generolo, pagal ligšiolinius planus Varšuva galėjo tapti fronto miestu, NATO pagalba atvyktų tik 180 karo dienos.
„Reikėtų darytų prielaidą, kad Balstogė bus sulyginta su žeme. Didžiausius nuostolius patirs Suvalkai, Liublinas, Žešuvas. Nusprendėme, kad negalime leisti kažko panašaus. Turime kariauti į rytus nuo savo sienų. Pradėjome pirkti įrangą“, – žiniasklaidai sakė Lenkijos kariuomenės atsargos generolas.
Prieš metus Estijos premjerė kalbėjo, jog kol ateis NATO pagalba, visa Estija gali būti nušluota nuo žemės paviršiaus, Baltijos šalys – okupuotos bent pusmečiui.
Lietuvos politikai pripažįsta, kad dar iki praėjusių metų NATO planai numatė, kad rusai gali įžengti į Lietuvą ir būtent čia vyktų intensyviausi mūšiai.
„Interpretacijos, kad galbūt leistų kažkiek į vidų įeiti, aš tikrai nesiryžtu kalbėti, kiek į gylį įeitų, ir tada duodant atkirtį – taip, tokioms interpretacijoms erdvės buvo “, – LNK žinioms sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas,
Pagal iki Rusijos invazijos į Ukrainą galiojusius planus, pirmiausia rusus būtų stabdžiusi Lietuvos kariuomenė, su keliais tūkstančiais Lietuvoje jau esančių sąjungininkų.
„Rėmėsi tokiu pajėgų pritraukimu jau vykstant gynybai. Tada neišvengiamai turbūt reikėtų įsileisti priešą į teritoriją, kol NATO sugeneruotų pakankamą pajėgų kiekį, kad po to galėtų kontratakuoti ir priešą išstumti, atstatyti situaciją“, – teigė prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys.
Teigiama, kad dabar situacija visiškai kita – liepą Vilniuje NATO iš esmės pakeitė gynybos planus, pajėgas į bet kurią vietą galima permesti agresijai net neprasidėjus, tik prasidėjus ženklams, jog puolimas yra planuojamas. Ukrainoje tokių ženklų buvo bent prieš pusę metų.
„Nereikia laukti agresijos, kai tik intencijos pasirodo, kai tik žvalgyba duoda informaciją, kad jau yra rengiamos logistinės grandinės priešo pusėje, jis ruošiasi karui, jau tada galima tuos dalykus padaryti“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.
Teigiama, kad pagal naujus planus priešo pajėgos būtų naikinamos jau ne NATO šalių teritorijoje.
„NATO užsikėlė ambiciją apsiginti nuo pat pirmojo centimetro, colio, kaip įvardina. Ką tai reiškia? Kad NATO jau pačiais pirmaisiais karinių veiksmų momentais turės pakankamą pajėgų kiekį, kad stabdytų priešininką prie pat sienos“, – teigė prezidento patarėjas K. Budrys.
Bet net ir su naujais planais siūloma neturėti iliuzijų, kad būtų išvengta mūšių Lietuvos, ar kitos NATO šalies teritorijoje.
„Gynyba yra toks dalykas, kad kažkur prasiveržia, kažkur sustabdai. Kalbėti apie tai, kad nuo pirmojo colio pradės ginti yra šiek tiek metaforiška ir poetiška. Nes vis tiek gali ir įvažiuoti tankas į kitos šalies teritoriją ir kareivis gali įbėgti į tą teritoriją. Bet ta gynyba prasideda nuo įleidžiant kuo giliau priešą“, – tikino atsargos majoras Darius Antanaitis.
NATO generolai pabrėžia, kad viena yra planus turėti, bet kas kita – juos įgyvendinti.
Vėl kritikuojama Vokietija. Jos kancleris Olfas Scholzas pažadėjo Vokietiją paversti Europos saugumo garantu, bet prieš kurį laiką Vokietijos Vyriausybė pasiūlė atsisakyti įsipareigojimo kasmet gynybai skirti 2 procentus BVP.
„Kariai gali suplanuoti, kaip įgyvendinti tuos planus, bet politikai yra atsakingi už biudžeto skyrimą“, – teigė atsargos majoras D. Antanaitis.
Rugpjūtį Geležinio vilko brigados kariai treniruojasi reaguoti į bet kokias grėsmes, pavyzdžiui – iš Baltarusijos, kurioje įsikūrė rusų „Wagner“ samdiniai.
„Faktas, kad mes negalime treniruotis selektyviai išsirinkę scenarijų. Mes turime matyti plataus spektro grėsmes ir būti joms pasirengę“, – pabrėžė Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
Anot politikų, per metus Lietuvos saugumą smarkiai sustiprino tai, kad į NATO įstojo Suomija, labai laukiama Švedij, o Rusija smarkiai nukraujavo Ukrainoje.
„Ukrainiečiai sausumos Rusijos pajėgas nustūmė bent 5–7, o gal net ir 10 metų atgal. Oro ir jūros domenuose nuostoliai yra mažesni“, – savo vertinimą LNK žinioms pateikė Seimo NSGK vadovas L. Kasčiūnas.
Tarp pagrindinių Lietuvos prioritetų yra stiprinti oro gynybą. Vilnius yra vos per keliasdešimt kilometrų nuo Rusijos sąjungininkės Baltarusijos. Siekiama, kad NATO šalys siųstų rotacinius oro gynybos pajėgumus, kol Baltijos šalys įsigis savo.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia:
