Neramumai dėl bado
Paskutiniu metu vis pranešama apie raketų atakas Ukrainos Pietuose. Anot A. Navio, visų pirma, šiomis atakomis rusai nori pademonstruoti, kad jie sugalvojo nutraukti grūdų tiekimo sutartį.
„Jeigu Putinas nebegrįš prie susitarimo dėl grūdų, jei tiksliau – dėl žemės ūkio produkcijos, kuri yra tikrai būtina ir reikalinga žmonėms, kurie badauja, tai badaujančių žmonių skaičius gali būti iki kelių šimtų milijonų, pagal Jungtinių Tautų skaičiavimus. Rusija būtent to siekia, Rusija naudoja taip kaip ginklą“, – aiškino jis.
Karybos apžvalgininko teigimu, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas yra pareiškęs, jog, jeigu Putinas prie šio susitarimo nebegrįš, jis gali pradėti svarstyti galimybę jėga užtikrinti žemės ūkio produkcijos tiekimą iš Ukrainos uostų į Afriką ir Aziją. Tai – naujas iššūkis Rusijai.
„Tada Kremliuje, be abejo, užsidega raudona lemputė. Mes žinome iš praeities pavyzdžių – jeigu įskrido rusų naikintuvas į Turkijos oro erdvę – jis yra numušamas. Nėra kalbama, nėra sakoma „prašau, neskrisk daugiau“. Dėl to tas pareiškimas yra labai rimtas, nes Turkija gali pasiųsti savo karo laivus. Nežinau, kodėl kitos galingos NATO valstybės to nedaro“, – dalijosi A. Navys.
Anot jo, Rusija, tą suprasdama, bando pažeisti pagrindinius uostus.
„Yra Odesos jūrų uostas, iš kurio, didžiąja dalimi, palieka žemės ūkio produkcija jį laivais ir, aišku, Mykolajivas. Jis ne tiek reikšmingas savo krovimo apimtimi uostas, bet jis taip pat yra reikšmingas, nes, uždarius jau jėgos priemonėmis, subombardavus jūrų uosto infrastruktūrą, Rusija jau bus garantuota, kad net jeigu Turkija savo grasinimą ir įvykdytų, o aš manau, kad įvykdytų, tai yra jėga palydėtų tuos laivus ukrainiečių, tai nebus tiesiog kaip pakrauti grūdų ar kitos žemės ūkio produkcijos ir kaip ją išgyventi. Vadinasi, belieka tik sausumos keliai arba kai laivyba upėmis į Rumuniją, kuri, iš tikrųjų, nėra labai didelė savo apimtimi“, – teigė A. Navys.
Jo teigimu, sausumos kelias nėra tas kelias, kuriuo galėtų judėti grūdai, todėl Rusijos tikslas dabar yra užtikrinti, kad tie žmonės, kurie dabar badauja – tikrai negautų maisto ir, kad tie badaujantys žmonės trauktųsi ten, kur yra vandens ir maisto.
„Kur jie trauks? Aišku, jie trauks į Europą ir čia mes turime „Wagner“ grupuotę, kuri yra Baltarusijoje ir pačios Baltarusijos saugumo struktūras ir tos pačios Maskvos, kurios padeda tiems pabėgėliams pasiekti mūsų pasienį“, – teigė A. Navys.
Neturime plano
Visuomenės informacinio saugumo agentūros vadovo M. Sėjūno teigimu, grūdų susitarimo nutraukimas – labai svarbi problema, apie kurią reikia kalbėti.
„Dabar yra populiarus karo popsas – kažkas, kažkur į tiltą pataikė, aišku, tai yra svarbu, bet šis grūdų ir bado klausimas yra žymiai aktualesnis, nes tai yra svarbus Rusijos ginklas, kurį ji naudoja prieš Vakarus. Mes labai apgailestaujame, kad Europos parlamento lyderiai ir Jungtinių Tautų vadovai vis dar sugalvoja kreiptis ir prašyti Putino, kad jis dar dalyvautų tame grūdų sandoryje, kad neišeitų iš jo. Tie prašymai yra beviltiški ir beprasmiai, nes Putinas nuo praėjusių metų sistemiškai planuoja šią grūdų krizę, kaip badą, kaip ginklą, kad milijonai pabėgėlių užplūstų Europą“, – aiškino jis.
M. Sėjūno teigimu, pagrindinis Rusijos tikslas yra gabenti į savo imperiją išteklius ir, kad žmonės trauktųsi į Europą.
„Yra 400 milijonų gyventojų, kuriems gresia badas. Jeigu bent 10 ar 20 milijonų užplūsta į Europą ir pereina per mus keli šimtai tūkstančių, tai, įsivaizduokite, koks čia chaosas prasideda. Vietoj to, kad mes, Europos Sąjunga, pernai metais jau būtumėme pradėję šitą problemą spręsti, kaip ir dujų krizę, mes dar prašome Putino ir neturime plano. Čia yra nusikalstamas abejingumas“, – teigė jis.
Pašnekovo teigimu, šiuo metu yra stipriai atsiliekama, esą tik tada, kai atsiras krizė, bus pradedama galvoti apie realius sprendimus.
„Labai gaila, kad mūsų sprendimų priėmėjai nemąsto į priekį ir mąsto atgal“, – teigė M. Sėjūnas.
Turkijos vaidmuo – labai svarbus
Anot A. Navio, rusai puikiai supranta Turkijos prezidento retoriką.
„Kremliuje yra banditai. Tai yra banditų gauja ir jie tiesiog bando gąsdinti ir, kol kas, visą laiką jiems sekėsi – Vakarai bijo. Šiuo atveju, mes turime ilgametį Turkijos valdytoją, kuris žino, su kuo turi reikalą. Aš jį vadinu senu, patyrusiu diplomatijos vilku, bet mes taip pat galime pasakyti, kad jis ir pakankama griežtas lengvos diktatūros atstovas. Jis žino, kaip reikia bendrauti ir jo neišgąsdinsi. Kai jį gąsdini – jis sako atgal. Kitas, dalykas, jis negąsdina ir rusai puikiai žino, kad Turkija jau yra tai padariusi, tai yra faktas – ji yra numušusi rusų naikintuvus“, – aiškino jis.
Anot jo, jeigu turkų laivai lydėtų grūdus gabenančius laivus – Putinas negalėtų pasipriešinti.
„Jeigu lydės Turkijos kariniai laivai konvojų su grūdais, Putinas, kolektyvinis Putinas, generolai – neduos įsakymo pulti Turkijos laivų, nes tai reikš tiesioginį konfliktą, karinį konfliktą su NATO valstybe, o tai, pagal 5 straipsnį, yra konfliktas su NATO, kas Rusijai, iš principo, yra košmaras“, – teigė A. Navys.
M. Sėjūno teigimu, galime būti ramūs dėl to, kad Turkijos prezidentas R. Erdoganas nenusileis Putinui.
„Jis perspėjo, labai aiškiai pasakė, kad, jeigu Rusija nedalyvauja, mes užtikrinsime grūdų konvojų saugumą. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad turkų naikintuvai, kariniai laivai prie Ukrainos sienos, prie Rusijos, visai arti fronto linijos, tai reiškia, kad dar eskalacija didėja ir, kad Rusija turi, liaudiškai sakant, nuimti gazą, sumažinti apsukas ir galvoti, kaip neįsivelti į tą konfliktą. Dabar abu lyderiai, panašūs tam tikra prasme, ir tarsis, kaip išspręsti tą problemą. Žiūrėsime, kuo baigsis, bet Erdoganas tikrai nenusileis, galime būti ramūs ir kažkaip ši problema bus išspręsta“, – teigė jis.
Situacija fronte
Ukrainiečiai džiaugiasi atsikovotomis teritorijomis, tačiau pasaulis tikisi vis daugiau. A. Navio teigimu, tikrai nereikia galvoti, kad jų kontrpuolimas sekasi blogai.
„Rusijos pajėgos turėjo ilgą laiką pasiruošti ir tikrai gynybinė linija, ne viena, kelios rusų gynybinės linijos yra įrengtos. Yra duomenų apie gynybines linijas Pietuose, kurios į gylį tęsiasi net 10-15 kilometrų, tai, įsivaizduokite, jeigu yra minų laukas, 15 kilometrų gylio, tai jį reikia išminuoti. Pats generolas Zalužnas sako, kad mes galime įvažiuoti, netekti visų šarvuotų transporto priemonių, tankų ir kas tada? Tai tas judėjimas yra lėtas, nes reikia tuos minų laukus išminuoti ir reikia nepamiršti, kad čia ne bulvių laukas, tu pastoviai esi taikiklyje, tave pastoviai apšaudo“, – teigė A. Navys.
Anot jo, Ukraina negauna ir pakankamai ginkluotės.
„Tiek, kiek reikia Ukrainai ginkluotės – ji negauna, tad ji negali rizikuoti. Reikia veikti protingai ir tą protingą veikimą mes dabar puikiai matome. Tas buvo daroma ir anksčiau, bet dabar dar suintensyvėjo, dėl to yra labai reikalinga toliašaudė artilerija ir oro naikintuvai, oro pajėgos, tai yra naikinimas logistiniu keliu, naikinimas amunicijos sandėlių, maisto, ką mes matome, beje, ir su Kerčės tiltu, kuris yra pagrindinė arterija, jungianti Krymą su Rusija ir per kurį vyksta pagrindinis Rusijos pajėgų tiekimas“, – aiškino karybos apžvalgininkas.
Pašnekovo teigimu, ukrainiečiai taip pat taupo ir savo karius.
„Jeigu rusai gali su leisti 100, 120, 250 tūkstančių karių sunaikinti ir jiems visiškai vienodai tai yra, tai ukrainiečiai negali sau to leisti. Apskritai, bet kuri Vakarų valstybė sau negali to leisti ir ukrainiečiai taip pat, nes jie ne tik, kad supranta, kad tai yra žmonių gyvybės, bet jie ir taupo, žiauru taip sakyti, savo resursą, nes pagrindinis resursas yra ne ginklai, o žmonės. Dėl to tas judėjimas yra labai lėtas, bet jis yra labai logiškas, racionalus“, – teigė A. Navys.
Emocijos ir lūkesčiai
Anot M. Sėjūno, situacija šiuo metu yra sudėtinga ir tą supranta kone visi.
„NATO summit‘e ir po jo vykusios tos gražios kalbos, kurios, tarsi, suteikė vilties ir, atrodo, tas kontrpuolimas bus ir mes nugalėsime, ir duosime ginklų tiek, kiek reikės ir viskas bus gerai, Ukraina laimės, o tada Zelenskio nusivylimas dėl aiškaus neapkvietimo į NATO – visa tai yra emocijos, viltys ir mūsų lūkesčiai. Rusai puikiai supranta, kad mes gyvename lūkesčiais ir dėl to kartais neadekvačiai reaguojame į situaciją, todėl mes su Aurimu visada kalbame skaičiais. Skaičių kalba yra pati tiksliausia, kitaip sakant tai, kas vyksta ant žemės. Skaičių kalba yra labai paprasta – NATO pagaliau pripažino, kad net ir pačiai NATO trūksta amunicijos, mes nepasiruošę karui. Dešimtmečiais buvo ruošiamasi tik mažiems karams, o tokiam ilgam, metų karui, NATO neplanavo ruoštis ir nesiruošė“, – aiškino jis.
Pasak pašnekovo, būtent dėl šių priežasčių ginkluotės trūksta ir Ukrainai.
„Jeigu mes matome vienoje kryptyje ten 900 rusų rankų, o Ukrainoje turime 300 leopardų, kaip sako, Vakarietiškų ginklų ir visi laukia, kad jie pasirodys ir rusai išsibėgios į Maskvą, tai tie leopardai irgi ne naujausios modifikacijos ir jie vienoje ar keliose kryptyse gali kažką padaryti, bet mes matome, su kokia Rusijos jėga susiduriame – tai yra rimtas pasipriešinimas“, – teigė M. Sėjūnas.
Prognozės ateičiai
Visuomenės informacinio saugumo agentūros vadovas atskleidė, kiek galėtų trukti karas.
„Mūsų preliminariomis prognozėmis, jeigu taip, kaip dabar viskas vyksta, tai šis karas gali tęstis labai ilgai ir turėti labai daug aukų. Abi pusės gali įstrigti tokiame poziciniame, kruviname apkase ir neiti nei pirmyn, nei atgal. Su nedideliais tokiais taktiniais judėjimais į vieną ar į kitą pusę, mes galime matyti labai didelį, ilgą kraujo praliejimą ir Ukrainos kraujavimą, todėl labai yra teisinga Erdogano, negiriant jo, pozicija, kad, parodant kietą stuburą, pagąsdinant, smogiant kažkur, bent jau paaiškinant, kas bus blogai – tik tokiu būdu mes galime Rusiją stabdyti, o ne rodydami silpnumą“, – teigė M. Sėjūnas.
M. Sėjūno teigimu, ateities planų yra: ginklų gamyba bus užsukta, gamyklos bus atidarytos, yra skiriami biudžetai, bet tam reikia laiko.
„Bus resursai NATO padidinti ženkliai ir bus Ukrainai suteikta šaudmenų tiek, kiek reikės, bet tai bus ne dabar, ne šiemet ir ne kitąmet, o gal po kokių trijų metų. Mes pasieksime tą lygį ir tikrai būsime stiprūs, NATO bus pajėgi sutriuškinti Rusiją ir Rusija nukraujuos, bet dabar, tie keli metai Ukrainai gali būti tikrai sudėtingi ir mes nematome kitos išeities, kaip arba tai yra ilgalaikės tokios skerdynės, ką mes dabar ir matome, arba, kaip sakė Bidenas ir dabar jau girdisi, kad atsirastų laikinos sienos, kad Ukraina sutiktų su laikinomis sienomis“, – teigė jis.
Anot jo, tokiu atveju Ukrainai tektų atsisakyti dalies teritorijų, ji, kontroliuodama savo sienas, galėtų stoti į Europos Sąjungą, o prarastas teritorijas atgautų tada, kai žlugs Rusijos imperija, tačiau yra ir trečiasis variantas.
„Fronto įšaldymas, kažkokios sąlyginės derybos, taip, kaip buvo nuo 2014 metų, tokia įšaldyta fronto linija, toks variantas dar įmanomas. Kitokių variantų šiuo metu tikrai nėra“, – teigė M. Sėjūnas.
Karinė pagalba Ukrainai
Anot A. Navio manymu, šiuo metu kiek per daug reikšmės yra suteikiama kasetiniams šaudmenims, esą jie patys jie stipriai nekeistų situacijos fronte.
„Aš suprantu, kad reikia pasakyti ir antrinti psichologinių operacijų specialistams Ukrainoje, kad tai iš esmės perlauš karo eigą, bet, pasakysiu atvirai. Taip, tai yra svarbu, bet tai nėra kažkas tokio, kas iš esmės pakeistų karo eigą, tuo labiau, kad kasetiniai šaudmenys labiau reikalingi užtvaroms. Kontrpuolimo prasme Rytuose arba puolimo prasme Pietuose – jie kažkokios ypatingai didelės reikšmės nesuteiks“, – teigė jis.
Pasak pašnekovo, dabar žymiai svarbiau yra kalbėti apie F-16 naikintuvus.
„Šiuo metu ukrainiečiai būtų laimingi, jeigu jų jie gautų 100, bet šiaip reikėtų kelių šimtų. Jeigu Vakarai planuoja suteikti tarp 20-30, tai, vėlgi, ar tai padarys kažkokią lemiamą reikšmę? Matyt ne, bet, nežiūrint to, tiek kasetiniai šaudmenys, tiek aviacija yra būtina ir reikalinga, dėl to, kad šiuo metu, deja, bet fronto linijoje rusai galbūt neturi oro viršenybės, bet tikrai jie kontroliuoja oro erdvę. Kitaip sakant, rusų aviacija daro didelius nuostolius, bėdas ukrainiečių pajėgoms fronto linijoje ir kažkokių rimtesnių dalykų, rimtesnių priemonių, kaip su tuo susitvarkyti, ukrainiečiai neturi“, – aiškino A. Navys.
Anot A. Navio, F-16 naikintuvai padėtų ukrainiečiams užtikrinti, kad rusai negalėtų laisvai skraidyti oro erdvėje ir tai būtų, tam tikra prasme, lygiavertė technika tai, kurią turi Rusija.
„Mes turime nepamiršti, kad F-16 yra toks daugybinės paskirties naikintuvas, kuris turi galimybę naikinti atlekiančius taikinius oras-žemė arba oras-oras ir tai yra svarbu, nes tai yra papildomas ramstis oro gynybai ir, be abejo, jie turi galimybę smūgiuoti priešo sankaupoms ant žemės. Galbūt jie nėra ypatingai tam tinkami, bet, kadangi čia yra toks daugiafunkcinis atakos lėktuvas, tai jis ir šią galimybę turi, ir gali naudoti aviacines bombas. Žodžiu, daug dalykų viename ir tai būtų didelė paspirtis ukrainiečiams“, – teigė jis.
Visą laidą galite rasti Žinių radijo portale:
