Šalies vadovė susitiks su Suomijos prezidentu Sauli Niniisto, premjeru Juha Sipila, parlamento pirmininke Marija Lohela, susipažins su Suomijos aukštojo mokslo reforma ir aplankys Alto universitetą.

Vizito metu prezidentei bus įteiktas Helsinkio miesto garbės medalis, pranešė Prezidentūra.

D.Grybauskaitės teigimu, vienas pagrindinių klausimų Suomijoje bus saugumo iššūkiai, su kuriais susiduria ir Baltijos, iš Šiaurės šalys.

„Neskelbtos pratybos, branduoliniai grasinimai, sistemingai prie sienų gabenami nelegalūs migrantai – tai nesiliaujantys bandymai pakenkti ir paveikti mūsų šalių strateginius sprendimus“, – teigiama Prezidentūros pranešime.

Kovai su mišraus pobūdžio grėsmėmis Suomijoje ketinama įsteigti ES hibridinių grėsmių kompetencijos centrą.

„Nors Suomija nėra NATO narė, bet ji aktyviai dalyvauja įvairiuose saugumo klausimų sprendimuose kartu su mumis. Taip pat iššūkiai yra tie patys. Ką tik vykstant Vakarų regione ir Kaliningrade pratyboms buvo pažeista ir Suomijos oro erdvė, ypač transportuojant „Iskander“ į Kaliningrado sritį“, – prieš vizitą interviu LRT radijui sakė D.Grybauskaitė. Pokalbio įrašą BNS perdavė Prezidentūra.

Kaip vieną iš grėsmių regiono saugumui Lietuvos vadovė nurodo ir nesaugią branduolinę energetiką.

Anot pranešimo, Rusijos įmonė „Rosatom“ Baltarusijoje stato Astravo atominę elektrinę nesilaikydama tarptautinių saugos standartų. Susirūpinimą šios jėgainės saugumu pareiškė ir Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA). „Rosatom“ taip pat ketina statyti branduolinę jėgainę Suomijoje. Todėl per susitikimą su Suomijos vadovais D.Grybauskaitė planuoja aptarti bendras pastangas, kaip užtikrinti, jog aukščiausi tarptautiniai saugumo reikalavimai būtų taikomi visiems regiono atominiams projektams.

„Jų patirtis, kaip išspręsti saugumo klausimus būtent su „Rosatom“ statant atominę, gali pasitarnauti mums visiems, tai pozityvi patirtis, kurią būtų galima pritaikyti ir užtikrinant Astravo elektrinės saugumą“, – sakė prezidentė.

Lietuvos ir Suomijos vadovai taip pat kalbės apie bendradarbiavimą energetikos srityje. Ir Suomija, ir Lietuva stengiasi mažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų.

„Suomija yra turbūt viena iš tų šalių, kurios galėtų naudotis mūsų suskystintųjų dujų terminalo potencialu“, – atkreipė dėmesį Lietuvos vadovė.

Per oficialų vizitą Suomijoje D.Grybauskaitė susipažins su šios šalies aukštojo mokslo reforma ir aplankys Alto universitetą. Jis įsteigtas 2010 metais sujungus tris aukštojo mokslo įstaigas – ekonomikos, dizaino ir technologijų. Po šios reformos Alto universitetas tapo vienu iš lyderių ne tik Suomijoje, bet ir pasaulyje – užima 115 vietą tarp geriausių pasaulio universitetų, 14 vietą architektūros ir dizaino srityje. Prezidentė susitiks su šios aukštosios mokyklos rektore, akademine bendruomene ir ten studijuojančiais lietuvių doktorantais.

Suomija yra viena pagrindinių Lietuvos ekonominių partnerių ir devinta pagal dydį užsienio investuotoja. Dvišalė prekyba per praėjusius metus išaugo beveik 9 procentais. Vis daugiau suomių turistų atvyksta į Lietuvą.

Šaltinis
Temos
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (54)