Politologas L. Kojala kalbėjo, jog Turkija aiškiai bando balansuoti.
„Viena vertus, palaiko Ukrainos teritorinį integralumą, siekį tapti NATO nare, siunčia net ir ginkluotę šiai šaliai, uždarė kelią Rusijos laivams į Juodąją jūrą.
Bet tuo pačiu intensyvina prekybinius ryšius, neprisideda prie Vakarų šalių taikomų sankcijų. Ir akivaizdu, kad tai yra vienas iš būdų Rusijai apeiti taikomas sankcijas, ribojimus ir išvengti iš to kylančių pasekmių.
Tad, jeigu tai būtų kita NATO valstybė, tuo atveju gal svarstytume politinę reikšmę, bet šiuo atveju, žinant, kad tai yra Turkija, tas dvišalis niuansas nustelbia papildomus NATO aspektus“, – vertinimą pateikė RESC vadovas L. Kojala.
Jis LNK vidurdienio žiniose kalbėjo, jog šis ryšys yra svarbus abejoms pusėms.
„Rusija yra svarbu pademonstruoti, kad ji turi būdų apeiti Vakarų šalių spaudimą ir užmegzti pragmatinius, kaip Kremlius tai pristatytų, ryšius su valstybėmis, kurios tarsi ir priklausytų Vakarams, bet mato reikšmę ir prasmę ryšius toliau vystyti ir su Rusija“, – tikino politologas L. Kojala.
Turkijos sprendimas ratifikuoti Švedijos narystę NATO, pasak RESC vadovo L. Kojalos, nurodo, kad ši šalis savaime nėra Rusijos sąjungininkė „visais įmanomais klausimais“.
„Tai yra šalis, kuri ieško pragmatinių interesų. Ir jeigu jie atitinka Vakarų šalių principus ir nuostatas, tuomet puiku. Jeigu ne, tuomet gali būti vystomi santykiai ir Rusija. Tad šiuo atveju manau, kad Turkija peržengė šį barjerą, visi žvelgia dabar į Vengriją.
Bet artimiausiu metu tikrai bus analizuojama, ar tai reiškia ir platesnį Turkijos nusisukimą nuo Rusijos ginkluotės sistemų“, – svarstė LNK vidurdienio žinių pašnekovas L. Kojala.
Tarptautinis Baudžiamasis teismas yra išdavęs arešto orderį V. Putinui dėl galimų karo nusikaltimų. Turkija, kaip priminė L. Kojala, nėra ratifikavusi Romos statuto.
„Tad šios nuostatos, kurios yra susijusios su V. Putinui pateiktais kaltinimais Turkijoje negalioja. Tad ir grėsmės, kad V. Putinas galėtų būti suimtas, vadovaujantis šiuo sprendimu taip pat nėra.
Tai iliustruoja viena vertus, kad V. Putinas yra izoliuotas, bet kitą vertus, tose valstybėse, kurios nenori prisidėti prie tarptautinių baudžiamųjų procesų, V. Putinas gali jaustis pakankamai laisvai“, – kalbėjo L. Kojala.
Jis prognozavo, kad kitos JAV šalys nesmerks šio susitikimo, nes supras, jog tai yra galimybė sužinoti apie V. Putino nuostatas įvairiais klausimais.
„Aišku, galimybė, jog V. Putinas pasakys kažką visiškai naujo ir nėra didelė, bet vis tiek tai yra NATO valstybė, kuri dalyvauja bendruose posėdžiuose“, – LNK vidurdienio žiniose kalbėjo RESC vadovas, politologas L. Kojala.
Visą LNK vidurdienio žinių pokalbį su L. Kojala žiūrėkite čia:
