„Egzistuoja ne viena priežastis kodėl tai reikia daryti. Ir visos jos susiję su nacionalinio saugumo interesais. Tuo labiau privalau reaguoti kaip Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, kai apie grėsmes ir ribojimų būtinumą įspėja Valstybės saugumo departamentas ir už migracijos politiką atsakinga Vidaus reikalų ministerija“, – feisbuke sekmadienio vakarą rašė L. Kasčiūnas.
Baltarusijos vaidmuo Rusijos kare Ukrainoje
Pirmoji priežastis, pasak jo, – Baltarusijos parama Rusijai kare su Ukraina.
„Baltarusija savo ruožtu suteikė savo teritoriją agresijai prieš Ukrainą, jos karo pramonė, karinė infrastruktūra (mokymo bazės) buvo naudojamos Rusijos kariuomenės poreikiams. Bet Baltarusijos atveju irgi gajūs įvairūs mitai.
Vienas jų, kad Baltarusijos visuomenė šiame kare, kaip ir mes lietuviai, neva palaiko Ukrainą, o patį Rusijos karą remia tik Lukašenkos režimas. Tai neatitinka faktinių aplinkybių“, – akcentavo NSGK pirmininkas.
Jis atkreipė dėmesį, kad, nors Baltarusijoje yra uždraustos nepriklausomos sociologinės apklausos, tačiau tam tikri duomenys vis tiek egzistuoja, o jie rodo baltarusių visuomenės susiskaldymą dėl požiūrio į karą.
„Chatham House lapkritį atlikta Baltarusijos miestų gyventojų apklausa, kuri paskelbta šią savaitę, teigia, kad 36 procentai palaiko Rusijos invaziją, 38 procentai jos nepalaiko, likę nėra tikri. Tokie skaičiai kartojasi nuo vienos apklausos iki kitos. Kadangi apklausti tik miestų gyventojai ir apklausa vykdyta internetu, akivaizdu, kad bendri visos šalies rezultatai, deja, koreguotini Rusijos naudai (regionų gyventojai labiau linkę palaikyti Lukašenką)“, – rašė L. Kasčiūnas.
Nors Baltarusijos politinė opozicija, esanti tremtyje Vilniuje ir Varšuvoje, dabar siūlo eurointegracinį kelią Baltarusijai bei smerkia karą Ukrainoje, tačiau, anot komiteto pirmininko, tai nėra itin populiarus geopolitinis pasirinkimas pačioje Baltarusijos visuomenėje.
„Tai reikia suprasti be iliuzijų: 41 procentas apklaustųjų mano, kad Baltarusija turi būti geopolitinėje sąjungoje su Rusija, 13 procentų pasisako už Europos Sąjungą. Todėl priimdami sprendimus dėl masinės migracijos iš Baltarusijos, turime įvertinti ką įsileidžiame.
Savaime aišku, kad baltarusiai patys fiziškai nenori dalyvauti kare prieš Ukrainą, tačiau neprieštarauja paramai Rusijai, supranta jos motyvus pulti kaimyninę valstybę“, – tęsė Seimo narys.
L. Kasčiūnas rašė ir apie tai, kad Baltarusijos piliečiai neprotestavo, kai karas Ukrainoje prasidėjo.
„Karo metu yra racionalu riboti priešiškų valstybių, tokių kaip Rusija ir Baltarusija, piliečių judėjimą ar persikėlimą į Lietuvą. Tai padaryti yra ir mūsų moralinė pareiga Ukrainos atžvilgiu“, – teigė parlamentaras.
Grėsmės nacionaliniam saugumui
Politikas taip pat pabrėžė, kad kita dalis argumentų, kodėl reikia suvienodinti ribojimus baltarusiams ir rusams, yra susijusi su grėsmėmis nacionaliniam saugumui.
„Kiekvienais metais, skaičiuojant nuo 2020, į Lietuvą persikelia keliasdešimt tūkstančių Baltarusijos piliečių. 2025 metais jų bus daugiau nei 100 tūkst. Ir, kaip teisingai pastebėjo VSD direktorius, jie taps rimta jėga.
Tai yra labai sudėtingas demografinis iššūkis, turėsiantis ilgalaikių pasekmių, jei šis procesas nebus valdomas išmintingai.
Šis iššūkis paaštrėja, kai stebime net kai kurių baltarusių diasporos liberaliosios dalies atstovų, nekalbant jau apie nacionalistus, pareiškimus, kylančius iš paskutinį dešimtmetį itin Baltarusijos visuomenėje populiarėjančios (tai lemia atitinkamų naujų istorijos vadovėlių įvedimas) litvinizmo ideologijos: „baltarusiai neatvyksta, o sugrįžta į Vilnių“. Interneto analizė rodo, kad tokie teiginiai sulaukia palaikymo ir pozityvaus susidomėjimo“, – pastebėjo L. Kasčiūnas.
Toliau parlamentaras paaiškino: pagrindinė litvinizmo išvada – Vilnius yra itin svarbus baltarusių miestas. Vadinamojo „pozityvaus litvinizmo“, anot jo, tiesiog nėra, o ši teorija visada buvo naudojama prieš Lietuvą.
„Šiandien stebime nerimą keliančias tendencijas ir dalyje baltarusių diasporos. Štai teigiama, kad dabar dešimtimis tūkstančių į Lietuvą (daugiausia į Vilnių) persikeliantys baltarusiai, turi pradėti reikalauti „istorinių teisių“, o gavę nuolatinio gyventojo statusą (tokį statusą užsienio piliečiai įgauna po penkerių metų gyvenimo Lietuvoje ir kartu su juo atitinkamai teisę balsuoti vietos savivaldos rinkimuose), turėtų ta teise pasinaudoti „sugrąžinant į Vilnių baltarusiškumą“ ir taip radikaliai, gana sparčiai pakeisti Lietuvos sostinės veidą.
Jei šie balsai bus išgirsti ir virs politiniais reikalavimais, litvinizmo teorija taps realia nacionalinio saugumo, o nebe tik istorijos mokslo, problema“, – akcentavo NSGK pirmininkas.
Tokia nevaldoma migracija, jo teigimu, yra ir „vadovėlinis neigiamų pasekmių pavyzdys, kurio būtina vengti.“
Migracijos iššūkiai
„Antra šios sparčios demografinės tendencijos pasekmė jau jaučiama šiandien ir ji yra Vilniaus rusifikacija. Tik įveikėme Sovietų Sąjungos vykdytos prievartinės rusifikacijos ir kolonizacijos pasekmes, ir vėl rusų kalba sparčiai sugrįžta į viešąjį gyvenimą, ypač aptarnavimo srityje. Rusifikacijos plėtrą spartina ir migrantų antplūdis iš postsovietinių Centrinės Azijos valstybių. Tai nėra mūsų nacionalinis interesas“, – tęsė L. Kasčiūnas.
Seimo narys taip pat pranešė, kad jau kalbėjosi su Vilniaus miesto savivaldybės valdžia, su kuria bus ieškoma būdų, kaip spręsti jau čia esančių migrantų, ypač vaikų, švietimo klausimus.
„Sugrūdimas jų į rusiškas mokyklas tikrai nėra veiksmingas sprendimas.
Tokia masiška migracija iš Baltarusijos, paralyžuoja ir veiksmingą asmenų patikrą, ji tampa tik formali. Sveikintina, kad valstybės institucijos tai pripažįsta, o ne bando šią problemą slėpti“, – teigė NSGK pirmininkas.
L. Kasčiūno teigimu, tuo pasinaudodamos Baltarusijos žvalgybos tarnybos, veikiančios išvien su Rusija, aktyvina infiltraciją.
„Keista girdėti aiškinimus, kad nieko neturėtų stebinti Baltarusijos KGB ar GRU veikla Lietuvoje, ji juk visada buvo. Tai „kas buvo“ ir tai „kas yra dabar“ vis dėlto labai skiriasi, nes mūsų regione vyksta karas! Ir tame kare dalyvauja tiek Rusija, tiek jai talkina Baltarusija, jų žvalgybos tarnybos itin glaudžiai bendradarbiauja.
Toks milžiniškas asmenų srautas, ypač iš autoritarinės sistemos, į Lietuvą, suteikia dar nematytas galimybes priešiškoms žvalgybos tarnyboms, sekina mūsų pajėgumus. Būtent todėl karinių konfliktų metu individualios asmenų inspekcijos negali atstoti blanketinio draudimo“, – rašė jis.
Anot Valstybės saugumo departamento, 8 iš 10 Baltarusijos piliečių Lietuvoje yra ekonominiai migrantai. L. Kasčiūnas akcentavo, kad jo ir kolegų registruotos pataisos nesiūlo jokių ribojimų asmenims bėgantiems nuo režimo persekiojimo, atvykstančių į Lietuvą vadinamais humanitariniais pagrindais.
„Priešingai, humanitarinį koridorių siūlome išplėsti. Todėl argumentai neva kažkas stato į pavojų politinius režimo oponentus yra daugiau nei keisti.
Vienintelis argumentas prieš mūsų siūlomą draudimą, kuris turi pagrindo diskusijai, yra ekonominiai interesai, tai yra darbo jėgos trūkumas. Ir nors manau, kad nacionalinio saugumo interesai visada turi būti aukščiausiame prioritete, turime ieškoti tokių sprendimų, kurie suderintų visus nacionalinius interesus. Ir dėl to mūsų siūlomi ribojimai negaliotų aukštos kvalifikacijos darbo jėgai. Esame pasiruošę bendrai ieškoti geriausių sprendimų“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.
„Jei yra veiksmingesnių būdų nei mūsų su kolegomis teikiami, esame pasiruošę diskutuoti ir paremti geresnius.
Bet šiandien privalome suvokti, kad mūsų iškelta problema yra ne tik reali, bet ir labai rimta. Tik tada galėsime visi kartu rasti geriausius sprendimus. Neveikimas, naivumas ar problemos ignoravimas šiandien, turės ilgalaikes pasekmes Lietuvos valstybei“, – pridūrė jis.
Siūlo pataisas: įžiebė nesutarimus partijoje
Kaip jau buvo skelbta, Seimo konservatoriai L. Kasčiūnas, Paulius Saudargas ir Audronius Ažubalis siūlo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma sustabdyti Baltarusijos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje priėmimą taip, kaip tai nustatyta Rusijos piliečiams, su atitinkamomis jiems taikomomis išimtimis. Plačiau apie tai skaitykite čia.
Visgi toks pasiūlymas suerzino kai kuriuos bendrapartiečius. Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis tai pavadino kolegų „nervine reakcija“ į VSD vadovo perspėjimą, kad tarnybos priartėjusios prie galimybių kokybiškai tikrinti atvykėlius ribos. Viešai dėl to susiginčijo siūlymo nepalaikanti europarlamentarė Rasa Juknevičienė bei vienas iniciatyvos autorių A. Ažubalis.
