Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje 2023 m. liepos 21 d. buvo
gautas pareiškėjos 2023 m. liepos 20 d. skundas dėl galimos diskriminacijos amžiaus pagrindu siekiant apsilankyti restorane „Meat SteakHouse“ Vilniuje.
„Gavom vienos pareiškėjos skundą, ji atkreipė dėmesį, kad restorane buvo net keletą kartų išprašyta, neaptarnauta, nes atėjo su mažesniais nei 10 metų amžiaus vaikais“, – LNK sakė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė Izabelė Švaraitė.
Įpykusi moteris kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, o ši konstatavo, kad tai – diskriminacija.
Įspėjimą gavęs restorano vadovas į situaciją sako reaguojantis su humoru.
„Norėčiau pastebėti, kad diskriminuoju ne tik žmones, kurie turi vaikų. Aš diskriminuoju, pavyzdžiui, žmones, kurie negerai kvepia. Bomžai jie vadinasi. Pasilieku teisę jų neaptarnauti. Aš diskriminuoju žmones, kurie turi šunų, kadangi aš neaptarnauju su šunimis“, – LNK komentavo restorano vadovas Liutauras Čeprackas.
Tokių kontrolierės išvadų nesupranta ir kiti viešbučiai bei restoranai.
„Jeigu tai yra mano patalpos, aš galiu ir juodąjį sąrašą turėti žmonių, kurie galbūt keikiasi, stumdosi, kurių aš neįleisiu, – personos non gratos, ar aš noriu duoti senjorams kavos nemokamai. Tai yra mano sprendimas, ar aš noriu įleisti šunis ir duoti jiems atsigerti ir pavalgyti – tai yra mano sprendimas“, – aiškino Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.
„Asmeninė valia ar noras nėra aukščiau už Lietuvoje galiojančius teisės aktus. Pagal lygių galimybių įstatymą, kuriais remdamasi veikia Lygių galimybių kontrolierė, tiria skundus, yra labai aiškiai parašyta, kad paslaugų tiekėjai visus klientus turėtų aptarnauti vienodomis sąlygomis, nepriklausomai nuo jų amžiaus, lyties, negalios“, – LNK komentavo tarnybos atstovė I. Švaraitė.
Anot tarnybos, išimtys dėl amžiaus gali būti numatytos, tačiau jas esą turėtų įtvirtinti įstatymu.
„Operhausą [Operos ir baleto teatrą – aut. p.] irgi turėtų prigriebti, nes ir ten su vaikais problema, sporto klubus. Apskritai, per visą Europą yra tiek viešbučių ir tų pačių restoranų, kad, aš manyčiau, jog jei tai prieštarautų teisei, to tikrai nebūtų“, – svarstė L. Čeprackas.
Užtat tėvai verslo diskriminuojami jaučiasi jau nebe pirmą kartą.
„Vienas iš tokių atvejų buvo kačių kavinėje, kurioje buvo apribotas įėjimas vaikams iki 6-erių metų. Buvo atliktas tyrimas, diskriminacija buvo nustatyta, na, ir įmonė ėmėsi tam tikrų korekcijų“, – komentavo I. Švaraitė.
„Pirmiausia, neįleisti vaikų dažniausiai nusprendžia dėl saugumo. Buvo toks precedentas su „Šturmų Švyturiu“, bet ten labai nedidelė patalpa ir sraigtiniai laiptai žemyn. Tai bet koks vaikas lakstydamas gali įkristi, susilaužyti ir taip toliau“, – paaiškino Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė.
Anot E. Šiškauskienės, atžalas auginantys klientai neretai pyksta, kodėl yra nepageidaujami, pavyzdžiui, prabangiose maisto degustacijose ir panašiuose renginiuose, tačiau sako, kad derėtų nepykti, o gerai apmąstyti, kur vaikams vieta, o kur – ne.
„Lygiai taip pat, kaip Druskininkuose yra suaugusiųjų zona baseine, kur gali be vaikų, – turškiasi ir nešokinėja tau ant galvos, yra kruizinių laivų, kur gali keliauti tik suaugę. Vieni pagyvenę, nenori to krykštavimo, kiti gal negali turėti vaikų ir skausmingai reaguoja į tokią aplinką“, – kalbėjo E. Šiškauskienė.
„Tėvai sako, kad man mano vaikai netrukdo, tai tada trukdo visiems aplinkiniams“, – pastebėjo L. Čeprackas.
„Nelabai gražu, jei šeimų neįleidžia, man tai nelabai patiktų, bet aš ten tada ir nesilankyčiau“, – LNK sakė kalbinta praeivė.
„Aš manau, kad neturėtų diskriminuoti vaikų, nes vaikas juk toks pat žmogeliukas – ir valgyti nori, ir gerti nori, visko nori“, – antrino kita pašnekovė.
„Jei į kokį alaus restoraną [neįleidžia – aut.p.], tai nieko tokio“, – sakė LNK kalbintas vilnietis.
„Mano giliu įsitikinimu, padorių tėvų vaikai 20 valandą ruošiasi eiti miegoti ir miega, o ne sėdi restorane, kur suaugę vartoja alkoholį, taip rodydami jiems tikrai labai neigiamą pavyzdį“, – komentavo restorano vadovas.
„Daugelyje restoranų yra specialiai vaikams skirtų vietų, žaislų, užsiėmimų“, – sakė E. Šiškauskienė.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba teisinių priemonių kovoti su nustatytais diskriminacijos atvejais neturi. Jos išvados – tik rekomendacija, tad į teismą dėl diskriminacijos ir žalos atlyginimo kreiptis turėtų nebent pats klientas.
„Paprastai pateikiama rekomendacija, yra viešumas ar pakartotinis paklausimas, ką stengiatės daryti, tai gana veiksmingos priemonės“, – LNK pasakojo tarnybos atstovė I. Švaraitė.
„Šiame pasaulyje yra dar tiek dalykų, kai reikėtų kovoti su neteisybe, ir kartais man atrodo, jog kai kas tiesiog neturi ką veikti ir gadina popierių“, – įvertino L. Čeprackas.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
