Paklaustas, ar Lietuvos diplomatijos atstovai, atliepiantys visuomenės norą, jog Ukraina Vilniuje būtų pakviesta į NATO, nepadarė pakankamai, K. Budrys teigė, jog pastangos tam buvo dėtos.
„Tai buvo mūsų darbas, mūsų didelė atsakomybė. Mūsų diplomatija ir visos institucijos savo frontuose tikrai darė labai daug visus metus. Tiek su parama Ukrainai bendrai kalbant, tiek konkrečiai kalbėjome, spaudimą darėme, įtikinėjimo darbą darėme dėl Ukrainos narystės NATO.
Tą darbą dirbome, telkėme šalių koaliciją, bendraminčių, nuomonėmis dalijomės įvairiose sostinėse. Ir vienas iš etapų buvo tiek antradienio, tiek ir trečiadienio susitikimai visi su NATO ir Ukrainos atstovais“, – kalbėjo K. Budrys.
Jis LNK žinių eteryje pabrėžė, jog šis darbas ir toliau tęsis.
Prezidento G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas K. Budrys tikino, jog nepaisant nebuvusio pakvietimo į NATO, Ukraina sulaukė teigiamų žinučių.
„Tos žinutės, kurios buvo siunčiamos, jo kvietimas įvyktų šio susitikimo metu, mes jo neturėjome. Bet buvo visos kitos žinutės Ukrainai suformuluotos ir perduotos. Tai yra įkurta taryba, kurioje Ukraina viena iš lygių tariasi tarpusavyje, naujas paramos paketas ir taip pat aiškiau apibrėžtas pats priėmimo kelias. Iš kurio išimta labai svarbi dalis. Tai tų žinučių buvo“, – teigė prezidento vyriausiasis patarėjas.
K. Budrys daugiau aptarė NATO šalių sutartas sąlygas Ukrainos narystei NATO.
„Sąlygos yra nurodytos: kai sąlygos leis. Mes tomis sąlygomis ir laikome saugumo situaciją ir tebevykstantį karą Ukrainoje, tai būtent šitas ir turėtų pasikeisti. Taip, tai yra konstatuota, bet šalia to buvo paskelbti ir kiti dalykai“, – pabrėžė jis.
Prezidento G. Nausėdos patarėjas K. Budrys dar kartą akcentavo – procesas Vilniuje nesibaigė.
„Yra visi metai iki Vašingtono, po to dar judėsime, jeigu nepasieksime galutinio rezultato“, – žadėjo LNK žinių pašnekovas K. Budrys.
Jis teigė, jog Lietuvos pasiekimai Vilniaus NATO viršūnių susitikime tikrai yra istoriniai.
„Nes apie Vilniaus sprendimus mes kalbėsime ir ateityje. Ir jie visi yra susiję su atgrasymu ir gynyba mūsų regione. Vienas didžiųjų darbų yra regioniniai gynybos planai grafiškai susies NATO šalių pajėgas.
Tai reiškia, kad jeigu yra vienetas Vokietijoje ir yra priskirtas kariavimui – tiesmukai sakau, Baltijos regione. Reiškia, kad jis turės ne tik žinoti savo užduotis ir vietas šiuose regionuose, bet ir treniruotis, sąveikauti su vietos pajėgomis. Tai yra naujas dalykas, to neturėjome“, – sakė K. Budrys.
Prezidento G. Nausėdos patarėjas tikino, jog Lietuva ir siekė, kad NATO sąjungininkai pasveikintų tai, kas vyksta Baltijos šalyse. Tai komunikate ir atsirado.
„Turime tą sakinį. Mes tame matome ir Vokietijos pastangas. Tiek, kiek per šiuos metus Lietuva pasiekė ir per šiuos metus realiai ant žemės esančių karių skaičiumi, ir įsipareigojimais, turime Vokietijos įsipareigojimą dėl brigados – tai yra daugiausia visame Rytų flange. Mes čia esame nuveikę daugiausiai su savo sąjungininkais vokiečiais“, – teigė K. Budrys.
Visą LNK žinių pokalbį su K. Budriu žiūrėkite čia:
