„Pasitelksime visas priemones, siekdami įtikinti Vengriją pakeisti savo poziciją. Labai svarbu suprasti, kad Vengrijai naudingas Ukrainos ir kitų Rytų partnerystės šalių artėjimas link Europos Sąjungos. Viliuosi, kad nepraleisime istorinės galimybės pakviesti Ukrainą ir Moldovą pradėti derybas dėl narystės Europos Sąjungoje ir suteikti šalies kandidatės statusą Sakartvelui“, – pirmadienį bendroje Baltijos šalių prezidentų spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda.
„Tikiuosi, kad Ukraina sulauks teigiamo signalo“, – vylėsi jis.
Be to, pažymėjo šalies vadovas, skeptiška Vengrijos laikysena nėra naudinga nei ES, nei mažosioms Bendrijos narėms, nei pačiai Vengrijai. Tą, tęsė G. Nausėda, Budapeštui yra svarbu suprasti.
„Vengrija turi suprasti, kad tokiu būdu pažeidžia vienbalsiškumo principą. Jeigu neturėsime teigiamo atsakymo ir išvadų, bus daugiau balsų, kurie sieks sutrikdyti vienbalsiškumo principą. Tai nėra niekaip naudinga mažosioms šalims ar pačiai Vengrijai“, – akcentavo prezidentas.
ELTA primena, kad šią savaitę Briuselyje vyks EVT posėdis. ES lyderių susitikimo metu bus sprendžiamas Ukrainos narystės klausimas. Todėl vyksiantis posėdis įvardijamas kaip vienas svarbiausių ES šalių valstybių ir vyriausybių vadovų pasitarimų šiais metais.
Tačiau esama nuogąstavimo, kad Ukrainos narystės klausimą gali apsunkinti Vengrijos pozicija. Šios šalies premjeras Viktoras Orbanas yra pareikalavęs išbraukti diskusijas Ukrainos narystės tema iš EVT darbotvarkės.
Kritikai kaltina V. Orbaną, kad šis bando šantažuoti Briuselį, siekdamas gauti prieigą prie milijardinio ES finansavimo. EK nesuteikia Vengrijai prieigos prie beveik 22 mlrd. eurų dėl nuogąstavimų, susijusių su korupcija ir įtariamų demokratinių normų pažeidimų.
