Šveitimo žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas pastebėjo, kad korepetitorių paklausa Lietuvoje auga atitinkamai su tuo, kaip mokiniams bendrai sekasi laikyti testus ir egzaminus.

„Žiūrint įvairiausius tyrimus, didmiesčiuose, turiu omeny Vilnių, Kauną, Klaipėdą, bent jau 11 ir 12 klasėje korepetitorius samdo 50 proc. šeimų, tai pusė. Žemesnėse klasėse arba regionuose samdančių šeimų yra nuo 35 proc. iki 40 proc. Mes matome korepetitorių paklausos augimą.

Natūralu, nes tai tiesiog lemia testai, egzaminai, jų rezultatai. Jeigu šeimos mato kiekvienais metais tokius šiurpokus rezultatus tiek matematikos, tiek lietuvių – sunkiai sekasi su egzaminais Lietuvoje jaunuoliams, tai korepetitorių paklausa ir kyla. Kitko šeimos nesugalvoja, ką jos gali padaryti“, – „LNK Žinioms“ komentavo G. Sarafinas.

Veiklos niekas nekontroliuoja

Kai kurie mokytojai korepetitoriais dirba po įprastų pamokų mokykloje ir taip prisiduria prie algos. Tokios veiklos imasi ir studentai.

Svarbu, pasak G. Sarafino, kad mokytojai po pamokų dirbtų ne su savo, o kitų klasių ar mokyklų vaikais.

Gintaras Sarafinas

„Kalbant apie korepetitorius, gyvenimas yra įvairus, korepetitorių yra ir mokytojų, ir nebūtinai mokytojų – tie, kurie baigė matematiką, fiziką, chemiją, bet jie nėra mokytojai, jie puikiausiai gali korepetitoriauti.

Taip pat daugėja studentų, kurie tampa korepetitoriais ir gali prisidurti pinigėlį. Kai pamato, kad tai finansiškai perspektyvu, daugėja tuo užsiimančių žmonių.

Jeigu mokytojai korepetitoriauja, tai gerai, jeigu jie korepetitoriauja ne su savo mokiniais, o kitų mokyklų mokiniais, tokiu atveju jie nepiktnaudžiauja. Bet jeigu jie su savo mokiniais dirba viena ranka ir viena koja, abejingai, neparuošia jų, o paskui kviečiasi pas save, jie daro didžiulę žalą. To irgi niekas nekontroliuoja, tai palikta likimo valiai“, – pastebėjo „Reitingų“ redaktorius.

Lietuvoje, pasak jo, galima būtų sekti Singapūro pavyzdžiu, kur valstybė pamatė mokinių bėdas ir jiems nusamdė korepetitorius ir ypatingai tiems, kurie neturi lėšų.

„Tada mes galėtumėm padėti savo vaikams, jeigu matome, kad mokyklos nepaveža dėl krūvių, dėl mokytojų trūkumo, nemotyvacijos, dėl kitų problemų. Nuostabu, tada vaikus galime pastiprinti su korepetitoriais, bet ši paslauga turi būti ne vien turtingų tėvų vaikams teikiama, bet visiems, kurie turi spragų“, – dėstė G. Sarafinas.

Mano, kad einančių pas korepetitorius daugės

Jo įsitikinimu, korepetitorių samdymas dar labiau plėsis.

„Netolimoje ateity nusimato, kad 10 klasės testai, vadinamieji pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai, irgi bus lemtingi. Galima prognozuoti, kad tėvai korepetitorius samdys ir 9, 10 klasėse, jų paslauga dar labiau plėsis, nes <...> tie vaikai, kurie prastai išlaikys ir gaus neigiamus įvertinimus 10 klasėje, jie tiesiog negalės patekti į 11 ir 12 klases. Natūralu, kad šeimos imsis priemonių“, – kalbėjo ekspertas.

Jo matymu, per mažai pastangų taisant vaikų mokymosi spragas deda Švietimo, mokslo ir sporto ministerija – esą procesai dėl papildomų konsultacijų vyksta lėtai, todėl tėvai ieško kitų būdų padėti savo vaikams.

G. Sarafino žiniomis, korepetitorių įkainiai visoje Lietuvoje skiriasi: regionuose jie mažesni, svyruoja nuo 10 iki 30 eurų už valandą, bet čia ir lygis ne toks aukštas.

Tie korepetitoriai, kurie gali garantuoti aukštus rezultatus testuose ar egzaminuose, per mėnesį gali užsidirbti ir daugiau kaip 3 tūkst. eurų.

Savo ruožtu mokytojams siūlomos 1 tūkst. eurų algos.

Visą pokalbį su G. Sarafinu apie korepetitorių paslaugas ir jų populiarumą rasite čia: