EK išvadą dėl Bendrijos plėtros pateikė antradienį. EK vertinimu, ne tik Ukraina, bet ir Moldova yra pasirengusios pradėti derybas dėl narystės ES.
Kaip atrodys šios derybos? Kada galima tikėtis, kad Ukraina taps pilnaverte Bendrijos nare? Apie tai „Žinių radijo“ laida „Aktualusis interviu“ kalbėjosi su buvusiu užsienio reikalų ministru L. Linkevičiumi.
Jis laidoje teigė trečiadienį nemažai bendravęs su ukrainiečiais, kurie labai džiaugiasi, tačiau juos, anot L. Linkevičiaus, norisi ne tik pasveikinti, bet ir įspėti, kad tai – dar ne politinis sprendimas.
„Tai yra tik viso labo Komisijos rekomendacijos, o tai reiškia, kad reikia politinio sprendimo, kuris bus tik gruodžio mėnesį“, – pabrėžė laidos pašnekovas.
L. Linkevičiaus teigimu, Vengrijos vyriausybės atstovai jau pareiškė, kad ji blokuos, kol jų lūkesčių nepatenkins įstatymai, susiję su tautine mažuma.
„O reikia konsensuso“, – priminė jis.
Uždaviniai labai konkretūs
EK pirmininkė Ursula von der Leyen, lankydamasi Kyjive, pabrėžė, kad Ukrainoje pažanga daug kur yra padaryta, bet yra sričių, kurias reikia pagerinti, pavyzdžiui ryžtingiau kovoti su korupcija.
L. Linkevičiaus teigimu, uždaviniai yra labai konkretūs: sutvarkyti institucijas, mažinti oligarchų įtaką, priimti Lobizmo įstatymą.
Padaryta pažanga, anot jo, bus vertinama kitų metų kovą.
„Tai į tai reikia ir susitelkti. Žinoma, kaip visada bus sunkumų su Vengrija, ji pastaruoju metu blokuoja viską, kas susiję su Ukraina, bet reikės ieškoti to sutarimo, ir manau, kad bus rastas kažkoks bendras vardiklis“, – teigė jis.
Jis pabrėžė, kad Vengrija turi interesų kitais klausimais.
„Taip kad šitas procesas tęsis, labai svarbus etapas – komisijos rekomendacijos, su kuo reikia pasveikinti, bet švęsti nėra kada – reikia dirbti“, – patikino jis.
L. Linkevičius mano, kad Ukraina krauju išpirko šitą statusą ir net padėjo kitoms šalims – Moldovai, ir net Sakartvelui, kurio pažanga europiniame kelyje labai abejotina ir kurio vyriausybė ne visada pripažindavo problemas, kurias akcentuodavo europinės institucijos.
Jo teigimu, kalbant apie Ukrainos atstatymą, Europos garbės reikalas bus padėti ją atstatyti, nepriklausomai nuo to, įstos Ukraina į ES, ar ne.
„Anksčiau tokios šalys kaip Prancūzija, apskritai nenorėjo nieko girdėti apie plėtrą, ar tai būtų Rytų Europa, ar Vakarų Balkanai, tai dabar jos dalyvauja darbo grupėse dėl institucinės reformos. Trumpai tariant, dabar ES plėtra neturėtų tapti įkaitu institucinės reformos, kurios reikia Europai“, – kalbėjo jis, pabrėžęs, kad reformuotis reikia ne tik narystės siekiančioms šalims, bet ir pačiai ES.
Visą Žinių radijo pokalbį su L. Linkevičiumi klausykite čia:
