Jis teigė, jog Ukrainos užsienio reikalų susitikimas su kolegomis iš NATO yra tęstinis darbas.
„Paskutiniu metu Vakarų šalių parama Ukrainai šiek tiek šlubuoja, kurie iki galo nėra finalizuoti Europos Sąjungoje (ES), žinome ir JAV Kongreso diskusijas. Tad yra labai svarbu išlaikyti tą tempą, kuris buvo anksčiau, bet tai padaryti nebus paprasta.
Tačiau pati aplinkybė, kad Ukraina dalyvauja NATO užsienio reikalų ministrų susitikimuose, <...> yra žingsnelis, kad ir nedidelis į priekį būsimos narystės link. To, be abejo, siekia ir Ukraina, tą labai palaiko ir Baltijos šalys“, – įžvalgomis dalijosi RESC direktorius L. Kojala.
Ukrainos tikslai
Vakarų šalių žvalgyba pažymi, jog Rusijos proveržis Ukrainos fronte – didžiausias šiemet. Prognozuojama, kad Rusijos kariuomenei pavyks paimti Avdijivką.
Pasak RESC direktoriaus L. Kojalos, Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis jau yra pažymėjęs tikslas, kurių realizacijos tikisi artimiausiu metu.
„Tai yra JAV parama, ypatingai skiriant finansinius išteklius. Nes iš to, kas buvo numatyta anksčiau, jau yra panaudota 96–97 procentais. Vadinasi, tiekimas yra sunkiai įmanomas, jeigu jam nėra numatyta finansavimo.
Lygiai taip pat ir ES yra pažadėjusi 50 milijardų eurų Ukrainai, bet tas sprendimas vis dar stringa. Žinome, kad Vengrija ypatingai kaišioja pagalius į ratus. Bet tai yra sprendimai, kurie yra absoliučiai būtini.
Trečias aspektas yra susijęs su požymiu, ar parodymu Ukrainos kelio į ES, kuris galėtų būti atvertas gruodžio mėnesį. Tai galbūt ir nesisieja su situacija fronto linijose, bet mes žinome, kokį poveikį tai turi Ukrainos gyventojas.
Ir tiems, kurie kaunasi šiuo metu gindami savo valstybę, tam, kad įkvėptų ir paskatintų tikėti, kad ta kova nėra bergždžia. Ir kad ji nėra susijusi tik su okupuotų teritorijų išvadavimu, bet ir ilgalaike Ukrainos integracija į Vakarus ir klestėjimu“, – pabrėžė L. Kojala.
Ar Vakarai dar vieningi?
Kalbant apie Vakarų šalių vienybę, LNK vidurdienio žinių pašnekovas L. Kojala įvertino ir naujausią epizodą, susijusis su šią savaitę Makedonijos sostinėje Skopjėje vyksiantį Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) posėdį, į jį pakvietus Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą ir jam pareiškus, kad ketina dalyvauti.
Šį susitikimą boikotuos Ukraina ir Baltijos šalys. O Bulgarija pareiškė atversianti savo oro erdvę Rusijos ministrui, padarydama diplomatinę išimtį Europos dangaus uždarymui Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą.
Pasak L. Kojalos, yra požymių manyti, jog kai kurios šalys nori megzti tam tikrą dialogą su Kremliumi.
„Tai skamba paradoksaliai, nes iš Kremliaus mes nematome jokių požymių, veiksmų, sprendimų, kurie rodytų polinkį persvarstyti savo poziciją, vykdomą agresiją ir galbūt pradėti vienokį, ar kitokį politinį procesą.
Tai yra rizika, kad tokie, ar kitokie signalai gali būti Kremliuje suvokti kaip silpnumo požymis, kaip požymis, kad Vakarai pradeda pavargti nuo to spaudimo, kuris taikomas buvo nuo agresijos pradžios. <...> Labai svarbu, kad tie susitikimai nepasiųstų platesnio signalo, kuris galėtų sąlygoti ir kitus žingsnius“, – tikino LNK vidudienio žinių pašnekovas RESC direktorius L. Kojala.
Visą LNK vidurdienio žinių pokalbį su L. Kojala žiūrėkite čia:
