RESC direktorius L. Kojala pabrėžė, jog ši žinia nemažai pasako ir apie desperatišką Rusijos situaciją. Visgi, jeigu toks scenarijus išsipildytų, Vakarų atsakas galėtų būti tik labai ribotas.
„Šiaurės Korėja yra viena iš labiausiai izoliuotų pasaulio valstybių, vienas labiausiai sankcionuotų režimų. Ir turbūt sunku yra kalbėti apie naują kokybinį etapą, kuris galėtų sąlygoti situaciją, jeigu Šiaurės Korėja pradėtų didele apimtimi tiekti ginkluotę ir amuniciją Rusijai.
Ko gero, tai labiau pasako apie pačios Rusijos situaciją: ji desperatiškomis priemonėmis yra priversta ieškoti papildomos amunicijos, nes yra akivaizdu, kad nei vidaus gamybos pajėgumų, nei kitų šaltinių tam nepakanka.
O Šiaurės Korėja, kuri labai didele dalimi yra susieta su Sovietų sąjungos pramone, jos ginkluotės sistemomis, gali bent jau tam tikrą laiko tarpą patiekti tą amuniciją, kuri būtų panaudojama tolesnei agresijai prieš Ukrainą. Aišku, kad šis veiksmas sulauktų Vakarų šalių pasmerkimo, tačiau tuo pačiu tiesioginis atsakas tokiems sprendimams būtų gana ribotas“, – tikino L. Kojala.
Pasak jo, minėta Vakarų reakcija būtų tolesnės sankcijos.
„Bet žinant, kad Rusija ir Šiaurės Korėja yra kaimynės, kad Kinija yra net, galima sakyti, sąjungininkė, jeigu žvelgtume į įsipareigojimus, tai tie tiesioginiai svertai paveikti Šiaurės Korėją yra riboti“, – įžvalgomis Žinių radijo laidoje „Aktualusis interviu“ dalijosi L. Kojala.
RESC direktorius taip pat priminė, jog Vakarai bandė spausti Šiaurės Korėją, kad pastaroji neįgytų branduolinio ginklo, tačiau pastangos sėkmingos nebuvo.
„Tai rodo, kad tokį režimą paveikti yra gana sudėtinga. O didžiausią kainą už tai moka Šiaurės Korėjos gyventojai“, – pabrėžė politologas.
Kokius signalus siunčia JAV?
Ukrainoje vėl lankosi JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas. Tai jau trečiasis JAV valstybės sekretoriaus A. Blinkeno vizitas Ukrainoje. L. Kojalos teigimu, svarbiausia šio vizito žinia – JAV parama Ukrainai nesikeičia ir nemažėja.
„Tai ta tezė, kad Ukrainai parama bus teikiama tiek, kiek reikės išlieka galiojanti. Tai yra, be abejo, lavai svarbu, nes, ko gero, girdėsime artimiausiomis dienomis apie naujus karinės paramos paketus, kurie jau tapo bene įprasta praktika. Bet tai yra svarbūs žingsniai į priekį“, – savo poziciją dėstė politologas L. Kojala.
Ir nors apie nuovargį remti Ukrainą yra kalbama vis dažniau, tenka konstatuoti, jog tiek JAV, tiek ir ES šalys ir toliau remia Ukrainą labai didele apimtimi, sakė L. Kojala.
„Tiek karine, tiek ir humanitarine parama. Sankcijos Kremliui nėra švelninamos. Ir tie nuogąstavimai, kad situacija galėtų blogėti, kol kas nepasitvirtino.
Be abejo, demokratinėse šalyse procesai vyksta įvairūs, įskaitant ir rinkimines kampanijas, A. Blinkeno vizitas taip pat yra susijęs su nauju politiniu sezonu valstijose, kurio viena iš pagrindinių sudedamųjų dalių yra pirminiai rinkimai abejose partijose, keliant kandidatus į prezidentus.
Čia jau, aišku, yra šiokių tokių svarstymų, ar ateityje politika Ukrainos atžvilgiu negalėtų būti permąstyta“, – Žinių radijo eteryje kalbėjo RESC vadovas L. Kojala.
