Rusija liko viena, derybos su Ukraina jau neįmanomos
„Dabar galutinai tapo aišku, kas su mumis, o kas – prieš mus“, – komentuodamas Vakarų šalių teikiamą karinę paramą bei susitarimus atsiųsti dar didesnius ginkluotės kiekius Ukrainos projektui „Freedom“kalbėjo karybos ekspertas, buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo karininkas, atsargos pulkininkas Olegas Ždanovas.
Užsienio partnerių apsisprendimu didinti paramą ginkluote jis grindė įsitikinimą, kad jokios derybos su karą pradėjusia Rusija dabar jau nėra galimos.
„Visi apsisprendė, kad Rusijos federacija šio karo metu turi būti maksimaliai susilpninta, kad ateityje, bent jau Europos kontinentui nekeltų tokio didelio karinio pavojaus“, – konstatavo O. Ždanovas.
Jis taip pat pastebėjo, kad Vakarų šalių apsisprendimo padėti Ukrainai kontekste jau pakito net ir Turkijos laikysena. Neseniai jos prezidentas Redžepas Tajipas Erdohanas oficialiai pareiškė, kad karinio konflikto taikaus sureguliavimo pradžia galima tik tada, kai Ukrainai bus sugrąžintas Krymas.
Paklaustas, kokios šalys šiuo metu palaiko Rusiją, kai visas civilizuotas pasaulis – Ukrainos pusėje, karybos ekspertas konstatavo, jog karą pradėjusi Vladimiro Putino Rusija tapo atstumtąja valstybe.
„Niekas jos nepalaiko, netgi Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka jau stovi ant vagono laiptelių ir pasiruošęs iššokti iš šio traukinio. Sprendžiant iš paskutinių jo pasisakymų, panašu, kad mainais už saugumo garantijas jis gali siekti, kad iš Baltarusijos būtų išvesti Rusijos kariuomenės likučiai. Ten dabar bazuojasi karo aviacija, priešlėktuvinė gynyba, dislokuotos raketos.
Šiaurės Korėja neatsiuntė 100 tūkst. savanorių, Kinija laukia, kol jai atiteks gabalas grobio, Iranas taip pat svyruoja, vertina galimybes sustiprinti savo geopolitines pozicijas“, – sakė O. Ždanovas.
Prasidėjo suplanuotas Rusijos kariuomenės grupės naikinimas
Analizuodamas Ukrainos kariuomenės veiksmus Chersono regione, O. Ždanovas minėjo, kad tai panašu į ilgai rengto plano įgyvendinimą, nuo jo priklausys, ar kitose fronto vietose pavyks pralaužti Rusijos įrengtas gynybines linijas.
„Panašu, kad mūsų generalinis štabas pradėjo suplanuotą Chersone esančios Rusijos karių grupės sunaikinimo operaciją.
Jie (Rusijos kariai – red.) turi pasirinkimą: arba jie išeina, arba žūsta nuo mūsų apšaudymų. Todėl smūgiuojant dviem strateginę reikšmę turintiems tiltams mes tarsi uždarome šio katilo dangtį“, – sakė vienas kvalifikuočiausių karo Ukrainoje ekspertų, atsargos pulkininkas Olegas Ždanovas.
Buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo karininkas pastebi, kad gynybos ruožą kurdama Rusijos kariuomenė tarsi pati sau paspendė spąstus. Jis prognozuoja, kad 70 kilometrų besitęsianti gynybos linija bus intensyviai naikinama Ukrainos artilerijos ugnimi.
Jeigu ši karinė operacija vyks sėkmingai, pasak O. Ždanovo, galima tikėtis ir grandininės reakcijos, kai ims byrėti ir kitos Rusijos okupuotų teritorijų gynybos linijos.
Karybos ekspertas pastebi ir itin didelę šiuo metu Rusijos pajėgų okupuoto Melitopolio miesto svarbą, todėl jo išlaisvinimas taptų itin reikšmingu strateginiu laimėjimu. Tačiau tam, kad ukrainiečių artilerija galėtų pasiekti okupuotame Melitopolio mieste esančias Rusijos kariuomenės bazes, naikinti logistikos infrastruktūrą, Ukrainos gynėjams būtina pasiekti Dniprą.
O tai, pasak O. Ždanovo, būtų labai svarbus proveržis, nes Melitopolis šiuo metu yra tapęs itin svarbiu transporto ir logistikos mazgu rusų kariuomenei.
Rusijos generolai suvokia, kad netrukus gali atsidurti aklavietėje
Kalbėdamas apie užsienio šalių žvalgybos pranešimus, jog Rusijos kariuomenės vadovybė iš Krymo stengiasi išvesti kiek galima daugiau karių ir technikos, taip pat stiprina priešraketinę oro erdvės gynybą, atsargos pulkininkas O. Ždanovas sakė, jog šie okupantų veiksmai yra visiškai logiški.
„Jie puikiai supranta, kad Krymui suduoti smūgiai – tik pradžia. Todėl siekia stiprinti priešraketinę gynybą, išveda sausumos pajėgas. Tai daroma todėl, nes akivaizdu, jog kitu taikiniu gali tapti ir Krymo tiltas. Nekalbu apie visišką jo sugriovimą, bet apgadinimą iki tokio lygio, kad juo nebegalėtų pravažiuoti karinės technikos kolonos.
Jau esu minėjęs, kad šio tilto uždarymas leistų atkurti anksčiau buvusią padėtį ir Krymas vėl taptų pusiasaliu, besiribojančiu tik su žemynine Ukrainos dalimi. Rusijos kariuomenei tai taptų aklaviete, suprasdami, kad jau netrukus tai gali įvykti, jie išveda dalį savo karių“, – konstatavo karybos ekspertas.
Ukrainiečiai ruošiasi naujiems smūgiams Kryme, vyksta žvalgyba mūšiu
Kalbėdamas apie viešojoje erdvėje pasklidusią informaciją, esą Rusijos ginkluotosios pajėgos galėjo Kryme dislokuoti branduolinį ginklą, atsargos pulkininkas O. Ždanovas sakė nelinkęs tuo tikėti.
„Tokių užtaisų perdislokavimas iššauktų atsakomąją Vakarų šalių reakciją. Jeigu Rusija tai padarytų, Vakarai irgi perkeltų branduolinį ginklą“, – sakė O. Ždanovas.
Aptardamas šiuo metu vykstančius procesus, kai Rusijos karinių pajėgų atstovai reguliariai pasigiria Kryme numušę dar vieną Ukrainos bepilotį orlaivį, O. Ždanovas atskleidė dėl savaime suprantamų priežasčių iki šiol mažai aptarinėjamą taktiką.
Pasak atsargos pulkininko, šie antskrydžiai – vadovėlinis žvalgybos mūšiu pavyzdys, kaip identifikuojami priešo priešlėktuvinės gynybos sistemos komponentai, nustatomos jų koordinatės, kad vėliau būtų galima juos sunaikinti naudojant priešradarines raketas arba artileriją.
„Norint tiksliai žinoti būsimų taikinių vietą, reikia padaryti taip, kad priešas įjungtų visus savo radarus“, – vieną pagrindinių jau kuris laikas vykstančių antskrydžių priežasčių nurodė O. Ždanovas.
