„Aš labai tikiuosi, kad taip nėra daroma. Tai būtų nesąžininga, nes pasirinkti streikuoti yra mokytojų teisė. Tai aš labai tikiuosi, kad tai nebuvo daroma. Kažkokių signalų, apart paties Navicko sakymo, negavau, mokytojai nesikreipė į mus“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį teigė G. Jakštas.
Visgi, jis patikino, kad jei sulauktų tokių skundų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pradėtų tyrimą.
„Jeigu būtų pasikreipimų, tikrai bandytume tirti, kaip tai galėjo įvykti. Bet aš labai tikiuosi, kad taip nebuvo arba sutraktuota kažkaip kitaip“, – sakė G. Jakštas.
Įspėjamajame streike dalyvavo tiek, kiek ir skelbė A. Navickas
Nors premjerė Ingrida Šimonytė prieš įspėjamąjį streiką suabejojo protestuoti ketinančių mokytojų skaičiumi, ministras G. Jakštas patvirtino, kad streikavo tiek, kiek ir skelbė pedagogų profsąjunga.
„Man atrodo, kad labai panašiai ir streikavo, kaip Navickas pateikė skaičius“, – sakė G. Jakštas.
Švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininkas A. Navickas praėjusią savaitę skelbė, jog įspėjamajame streike planuoja dalyvauti 5 tūkstančiai mokytojų. Tuo suabejojo ministrė pirmininkė, teigdama, kad pateiktas skaičius neatspindi tikrojo protestuoti žadančių pedagogų kiekio.
ELTA primena, kad praėjusį penktadienį ryte vyko įspėjamasis pedagogų streikas, kuriame dalyvavo 228 švietimo įstaigos ir apie 5 tūkstančius pedagogų. Nuo rugsėjo 29-osios planuojama pradėti tikrąjį streiką, kurio metu būtų žygiuojama nuo kiekvieno mokytojo ugdymo įstaigos iki ministerijos ir Seimo.
Švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininkas A. Navickas įspėjamojo streiko išvakrėse teigė pastebintis streikuoti planuojantiems mokytojams daromą psichologinį spaudimą. Pasak jo, profesinė sąjunga sulaukė Vilniaus mokyklų tarybų pirmininkų skundų dėl ugdymo įstaigų vadovų raginimų nestreikuoti.
A. Navicko vadovaujamoji švietimo darbuotojų profsąjunga pareikalavo dar šiais metais pakelti mokytojų atlyginimus 20 procentų. Taip pat prašo, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. atlyginimai didėtų dar 30 proc. Tokiu atveju, bendras atlyginimų augimas siektų 56 procentus.
LŠDPS taip pat yra išsakiusi poreikį mažinti mokinių skaičių naujai sudaromose klasėse, siūlo numatyti ir kokybiškesnę darbo su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais tvarką.
Bet kokios biudžeto surinkimą didinančios iniciatyvos būtų labai vertingos ir sveikintinos
G. Jakštas sako, kad megzti dialogą su streikuoti ketinančiomis profsąjungomis kol kas pavyksta. Todėl prezidento Gitano Nausėdos siūlymus tarpininkauti tarp ministerijos ir pedagogų jis vertina rezervuotai. Pasak ministro, daugiausiai naudos duotų tokios iniciatyvos, kurios leistų padidinti į biudžetą surenkamų lėšų kiekį – taip ir atlyginimai pedagogams galėtų būti keliami sparčiau.
„Tarpininkauti aš girdėjau ir daugiau pasiruošusių, jeigu yra kokių pasiūlymų. Aišku, labiausiai norėtųsi tų pasiūlymų sulaukti tiesiogiai. Nuolat bendraujame ir su prezidento komanda, ir su kitais politikais, kurie siūlosi pagalbą“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė G. Jakštas.
„Jeigu kažkas galėtų padėti atnešti, pritraukti daugiau lėšų, kad biudžetas būtų gausesnis, kurį galėtume perskirstyti būtent mokytojų atlyginimams – tos iniciatyvos iš tikrųjų galėtų labiausiai padėti“, – nurodė jis.
Ministras patikino, kad susikalbėti su pedagogais ir jas atstovaujančiomis profesinėmis sąjungomis jam pavyksta. Tačiau švietimo bendruomenės keliami reikalavimai yra tiesiogiai susiję su valstybės biudžeto galimybėmis.
„Susikalbėti mums tikrai pavyksta – ir su mokytojais, ir su profesinėmis sąjungomis. Tačiau atsiremia pagrindinė problema į biudžetą – matome, kad Lietuvoje biudžeto surinkimas, lyginant procentą nuo BVP (bendrojo vidaus produkto – ELTA), yra vienas mažiausių Europoje. Pagal perskirstymą iš biudžeto švietimui jau dabar esame vieni iš pirmaujančių. Žiūrint pagal BVP – esame per viduriuką. Bet norime, kad tų lėšų švietimui būdų daugiau“, – kalbėjo G. Jakštas.
„Neturėdami daugiau (lėšų – ELTA) biudžete, atsiremiame į biudžeto lubas. Bet kokios iniciatyvos, kurios padidintų biudžeto surinkimą, būtų labai vertingos ir sveikintinos“, – tikino jis.
Tęsiantis nesutarimams tarp ministerijos ir profesinių sąjungų, prezidentas Gitanas Nausėda kelis kartus teigė, kad, esant poreikiui, imtųsi tarpininkavimo vaidmens,
„Aš jau esu sakęs ir mano pasiūlymas lieka galioti – jeigu nebūtų rasti sprendimai, mielai imčiausi tarpininko vaidmens, nes tikrai nuoširdžiai girdžiu abi puses“, – jau anksčiau siūlytą idėją pakartojo prezidentas.
