Nauji skandalai
„Aš net sakyčiau, kad ne čekiai čia esmė. Aš manau, kad šita istorija kaip parodo, jog apskritai mums laisvu laiku nereikėjo važiuoti į tą kitą miestą“, – LNK žinioms sakė Vilniaus Administracijos direktorius A. Bužinskas.
A. Bužinskas su L. Korizniene grąžino savivaldybei pinigus už šią kelionę – maždaug 300 eurų. Čekius, sako, buvo pateikę per klaidą. Prašė esą hibridinio miesto visureigio, nors gavo sportinį „Ford Mustang“.
„Vienintelis mano išreikštas poreikis automobiliui buvo, kad jis būtų hibridinis. Tikrai paties modelio mes nesirinkome, mums nuomos kompanija priskyrė jį pagal kategoriją“, – kalbėjo A. Bužinskas.
Advokatas G. Bartkus sako, kad asmeninė kelionė Majamyje už mokesčių mokėtojų pinigus – rimtesnis atvejis, nei už savivaldybės lėšas piltis degalus kelionėms Lietuvoje. Ypač, jeigu yra pripažįstama, jog išvyka nebuvo darbinė.
„Jeigu yra pripažįstama, kad lėšos buvo panaudotos asmeniniais tikslais, tai tokiu atveju mes galime kelti mokestinį klausimą, kuris reikštų – ar tai yra pajamos natūra. O jeigu taip, tai jos atitinkamai yra apmokestinamos“, – LNK žinioms sakė advokatas G. Bartkus.
Problemą iškėlęs visuomenininkas Andrius Tapinas sako kreipęsis į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) dėl Vilniaus savivaldybės. Buvęs Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, atostogaudamas Prancūzijoje, iš mero reprezentacijai skirtų pinigų pirko kaneles, tuną.
„Atrodo, kad tai tokie nedideli dalykai, bet tikrai viso paveikslo nepuošia. Tikiuosi, kad jeigu buvo klaida, tai ji bus ištaisyta“, – antradienį Seime žurnalistams kalbėjo A. Armonaitė.
Seimas pagaliau priėmė sprendimą
Po daugybės panašių istorijų Seimas antradienį pagaliau paskelbė – esą to nebebus.
„Šie pakeitimai užtikrins, kad ateityje būtų tvarka aiški, skaidri ir nepaliktų jokios erdvės tiems dalykams, kurie, deja, akivaizdu, praeityje vyko“, – tikino Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen.
Beveik vieningu Seimo sprendimu panaikintos išmokos tarybų narių kanceliarinei veiklai. Vietoje to nustatytas fiksuotas tarybos nario atlyginimas. Jis sieks 20 procentų mero algos konkrečioje savivaldybėje.
„Skaičiais tai siektų daugmaž nuo 640 eurų mažiausiose savivaldybėse iki 805 eurų Vilniuje. Kalbame apie skaičių į rankas, atskaičius mokesčius“, – aiškino konservatorius Audrius Petrošius.
Nauja tvarka įsigalios nuo liepos, pritarė tam ir opozicija.
„Tortai, gėlės perkami, o atsiskaitoma visokiais susirankiotais „čekiukais“, ar tušinukų išlaidomis tūkstantinėmis. Tai šis klausimas bus išspręstas sąžiningai ir tvarkingai“, – Seime antradienį kalbėjo opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovas Gintautas Paluckas.
Bet yra tuo ir abejojančių.
„Skaidrumo, manau, jeigu tai ir pridės, tai tikrai labai mažai. O ir „čekiukų“ skandalai tikrai neišnyks“, – tikino advokatas G. Bartkus.
Esminė bėda, anot jo, kad Seimo nustatytas naujas apmokėjimas tarybų nariams prieštarauja kitiems savivaldos principams.
„Nepaliekama pačioms savivaldos taryboms spręsti. Supainiojama su darbo santykiais. Iš vienos pusės sakoma, kad štai darbo santykiai lyg tai netaikomi, o iš kitos pusės, bus galima išeiti į įvairias atostogas: vaiko gimdymo ir taip toliau. Ir, matyt, gauti kažkokias su tuo susijusias išmokas“, – kalbėjo advokatas G. Bartkus.
Joniškio mero V. Gailiaus nuomone, nauja tvarka gali būti prieštaraujanti Konstitucijai.
„Galimas prieštaravimas Konstitucijai. „Susikombinuodavo“ vieną, antrą, trečią baką. Dabar į kiemą atvešime statinę“, – kalbėjo Joniškio meras.
Anot jo, gera buvo ir sena tvarka, tik reikėjo kontroliuoti piktnaudžiaujančius.
„Nereiškia, kad mes turime eiti paskui juos ir tiesiog ignoruoti kitus įstatymus dėl tų žmonių, kurie nesilaikė įstatymų. Man atrodo, kad situacija yra apgailėtina“, – kalbėjo V. Gailius.
Ministrai lieka
Praėjusį penktadienį konservatoriai paskelbė, kad dėl „čekiukų“ skandalo jų pačių sukurta politinė krizė baigta. Vyriausybė liko su kultūros ir finansų ministrais, kurių prezidentas Gitanas Nausėda sakė naujoje Vyriausybėje nebematantis.
„Šiuo metu jokia nauja Vyriausybė nėra formuojama. Matyt, kad prezidentas pasinaudos savo įgaliojimais, kai ateis laikas“, – LNK žinioms sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Prezidentūra paskelbė ketinanti dėl ministrų G. Skaistės ir Simono Kairio kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK). Pastarieji anksčiau dirbo Kauno miesto savivaldybės taryboje. 20 tūkst. išleidusi G. Skaistė jau grąžino 14 tūkst. eurų, kurių sakė negalinti pagrįsti.
O 35 tūkst. eurų Kauno taryboje išleidęs S. Kairys dar negrąžino nieko.
„Aš abejočiau, ar tai yra VTEK kompetencija“, – LNK sakė Seimo pirmininkė V. Čmilytė–Nielsen.
O konservatoriai VTEK apskundė patį prezidentą G. Nausėdą.
„Pasižiūrėti, kaip jam pavyko padengti savo rinkimų skolas – 40 tūkst. eurų, kurių buvo“, – tikino konservatorius M. Maldeikis.
Apie G. Nausėdos rinkimų skolas konservatoriai kalba nuo pat prezidento rinkimų, bet į etikos sargus kreipėsi tik dabar, Prezidentūrai apskundus I. Šimonytės ministrus.
„Dabar bus paprasčiau žinoti, kaip abudu klausimai eina į priekį“, – tikino konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
Politologės įvertinimas
Seimo sprendimą dėl pokyčių savivaldybių narių darbo apmokėjime LNK pakomentavo ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė, politologė Rima Urbonaitė.
„Tikrai čia joks skandalas nėra išspręstas. Todėl, kad kol kas atsakomybės politikai nėra linkę prisiimti.
Kitaip tariant, mes kol kas nematome, kad kas nors būtų patyręs tam tikras sankcijas už tas veiklas, kurias darė. O tam tikri faktai vis dar iškalbingi ir jie kol kas nesustoja – mes faktiškai kiekvieną dieną tuos naujus faktus matome, girdime. Ir kiekvieną kartą pakeliame antakį“, – LNK kalbėjo MRU politologė R. Urbonaitė.
Ji priminė, jog visuomenininkas A. Tapinas anonsuoja, kad tęsinys bus rudenį.
„Įstatymo pakeitimas yra tik problemos sprendimas tam tikra forma ateityje. Bet mums neužtenka to vien dėl to, kad mes norime, jog žmonės, kurie taip darė, atsakomybę prisiimtų. Ir kad tam tikras teisingumas įvyktų. Kol kas nei partijos, nei politikai nedemonstruoja tokio noro“, – LNK teigė R. Urbonaitė.
MRU lektorė sakė mananti, kad piliečiai daug vilčių dabar deda į teisėsaugą ir laukia jos žodžio, nes partijos ir politikai nieko nedaro.
R. Urbonaitė dar pridūrė, jog tokiu sprendimu politinės partijos savotiškai slepiasi ir tikisi trumpos rinkėjų atminties.
„Čia yra ne kartelės kėlimas sau, bet tikėjimasis, kad rinkėjai tos kartelės aukščiau nepakels“, – kalbėjo MRU lektorė.
Pokalbį su MRU politologe R. Urbonaite žiūrėkite čia:
