Nerimą keliantys ženklai iš skirtingų šalių
Buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ teigė, užsitęsęs Rusijos pradėtas karas Ukrainoje generuoja visuomenių nepasitenkinimą. O politikai į jį reaguoja.
„Ilgo, užtęsto ir įtempto karo atveju, kada Ukraina, padedama Vakarų demokratijų kariauja su milžiniškus resursus turinčia valstybe, į viską reikia žiūrėti įdėmiai. Užsitęsęs karas generuoja ir demokratinių valstybių visuomenių nepasitenkinimą, o politikai visada reaguoja į visuomenę“, – teigė buvęs užsienio reikalų ministras A. Valionis.
Jis Žinių radijo eteryje vardijo ir kitus nerimą keliančius ženklus iš Vakarų valstybių.
„Lenkijoje paskutinis konfliktas dėl grūdų, kuris taip pat rinkimų fone sukėlė labai aštrias priešpriešas ir žodžiai nulėkė per visą pasaulį. <...> Dabar lyg visi bando sutarti, susikalbėti.
O trečias dalykas – Jungtinėje Karalystėje vykstantis konservatorių partijos suvažiavimas. Apie kurį vyksta protestai, mitingai. Tai antras dalykas po Brexito, prieš kurį yra protestuojama ir prašoma rūpintis ne tiek Ukraina, kiek vidaus gyvenimu. Kadangi lėšų praradimas dėl Brexito ir lėšų skyrimas Ukrainai mažina galimybes gerai gyventi patiems britams. Konservatorių partija yra labai rimtoje kolizijoje su ta tikrove.
Ir paskutinis dalykas – prieš porą dienų kol kas sėkmingai pasibaigęs vadinamasis „shutdown“ JAV, kai kelios minutėms likus buvo priimtas susitarimas, to išjungimo nėra. Tačiau ištrauktas iš visų planų yra Ukrainos pagalbos klausimas“, – situaciją komentavo Žinių radijo laidos „Dienos klausimas“ pašnekovas A. Valionis.
Buvęs užsienio reikalų ministras A. Valionis Žinių radijo eteryje konstatavo, kad „yra daug nerimą keliančių ženklų“, tačiau nereikia jų pervertinti.
„Visuomenės, visgi, vertina pozityviai, nors mažėja parama Ukrainai, bet ji yra gana didelė. Parama kovai prieš putinizmą. Iš to seka, kad ir politikai, matyt, bus suinteresuoti ir toliau padėti“, – įžvalgomis dalijosi A. Valionis.
Dar grįždamas prie Slokavijos klausimo, buvęs užsienio reikalų ministras A. Valionis teigė, jog ši šalis nėra itin didelė. Ir nors jos parama kariaujančiai Ukrainai patekdavo į pirmuosius dešimtukus, buvęs ministras vylėsi, jo ankstesnės pozicijos kardinaliai nesikeis.
„Visuomenė galvoja apie savo gerovę“
Apžvalgininkas Vladimiras Laučius laidoje „Dienos klausimas“ taip pat atkreipė dėmesį, jog artėjant rinkimams politikai vis labiau klausosi rinkėjų ir kalba tai, ką jie nori girdėti.
„Akivaizdu, kad visose demokratinėse visuomenėse politikai, artėjant rinkimams ir vykstant jų kampanijoms, stengiasi pataikyti į vyraujančias nuotaikas. Ar jos mūsų akimis būtų teisingos, ar ne, bet jos yra. Ir politikai negali būti išrinkti, jeigu jie neprisitaikys. <...>
Visuomenės nuomonė labai dažnai ir net dažniausiai linkusi yra galvoti apie save, savo gerovę. <...> Visuomenės galvoja apie savo gerovę. Slovakijos atveju mano, kad tolesnė parama Ukrainai kažkokiu būdu silpnina Slovakiją, dalis politikų galvoja apie užsienio, o ne vidaus politiką, tai irgi yra labai dažnas priekaištas“, – laidoje „Dienos klausimas“ pabrėžė apžvalgininkas V. Laučius.
O aptardamas ir Lenkijos situaciją, jis Žinių radijo eteryje tikino, jog toks elgesys yra „demokratijos kasdienybė“.
„Ir kai mes iš to darome Armagedono kovos lygio dalykus, iš to, kas darosi kasmet, per kiekvienus rinkimus, tai atrodo keista. Juk nieko išskirtinio, tragiško nei Slovakijoje, nei Lenkijoje, nei JAV neįvyko.
Šitoje demokratinių procesų rutinoje susiduriame su tokia situacija, kai rinkėjų nuomone, jų valia mums atrodo bloga, neteisinga. Bet jeigu mes pradėsime sakyti, kad viskas blogai, tokiu būdu kvestionuosime demokratinės santvarkos teisingumą ir reikalingumą“, – kalbėjo apžvalgininkas V. Laučius.
Kiek lemia radikalai?
Buvęs užsienio reikalų ministras A. Valionis kalbėdamas apie parlamento rinkimus Slovakijoje, pabrėžė rinkimų rezultatus.
„Atrodo, kad 23 procentai rinkėjų balsavo už šią partiją. <..> Tai taip skaičiuojant nuo atėjusių gautųsi, kad apie 12 procentų visuomenės balsavo už tai, ką kalbėjo dabartinis kandidatas formuoti Vyriausybę. <...> Bet jeigu tik toks skaičius visų piliečių galvoja kaip ši populistinė partija ir vadovas, gal čia nėra ir problemos“, – kalbėjo jis.
Apžvalgininkas V. Laučius dar Žinių radijo laidos „Dienos klausimas“ eteryje pridūrė, jog padėtis JAV irgi nėra gera.
„Apskritai, ji nėra gera pastaruoju metu iš dalies ir dėl bendresnių procesų, kad tiek demokratų, tiek ir respublikonų partijose neproporcingai didelę įtaką yra įgiję radikalai. Tas dalykas labai kenkia JAV politikai – užsienio, vidaus. <...> Už tuos radikalus JAV tikrai ne rinkėjų dauguma balsuoja. Bet jie turi labai didelę įtaką“, – laidoje „Dienos klausimas“ pabrėžė V. Laučius.
Jis Žinių radijo eteryje tikino, jog padėtis tiek JAV, tiek ir Europoje kol kas nėra pakitusi į blogą.
Svarbiausias klausimas Vakarams
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Alvydas Medalinskas prognozavo, kad ES šalių nuotaiką dėl paramos Ukrainai gali paveikti ir procesai JAV.
„Gali tapti dar didesni niuansai, jeigu procesas tęsis. Ir jeigu kas nors, žiūrėdamas į tai, kas dabar vyksta JAV ir jeigu per 45 dienas nesusitars dėl programos paketo Ukrainai, net neabejoju, kad atsiras daugiau šalių – ne tik Vengrija ir Slovakija. Kurios irgi sakys – mums reikia galvoti apie savo šalių piliečius, kodėl turime remti Ukrainą“, – Žinių radijo laidoje kalbėjo A. Medalinskas.
Jis laidoje „Dienos klausimas“ priminė, jog Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas sumaišė istoriją su dabartimi ir mano, jog turi teises į visas anksčiau Rusijai priklausiusias teritorijas.
„Todėl aš ir sakau Vakarų partneriams, jeigu atsiras tas nuovargis, patys atsakykite į klausimą labai tiesiai – jūs esate pasirengę eiti į karą, jeigu V. Putinas pagalvojęs, jog Vakarai yra silpni, puls jau NATO valstybę? Kas yra paprasčiau?“ – klausimus pateikė MRU politologas A. Medalinskas.
Pašnekovas dar pridūrė, jo būtent Vakar delsimo kaina ir privedė prie nuovargio.
„Jeigu chirurgas daro operaciją ir nori išpjauti auglį, bet staiga sustoja ir tiesiog krapštosi ten. Tai auglys gali augti, todėl, kad chirurgas nesiryžo, sustojo. Tada vėliau atsiranda suvokimas, kad auglys plečiasi ir jį vis sunkiau įveikti. Tai yra klausimas Vakarų auditorijoms“, – teigė jis.
MRU politologas A. Medalinskas Žinių radijo eteryje prognozavo, kad paramos Ukrainai klausimai Lietuvoje rinkiminiame fone gal ir nuaidės, tačiau nesaugi šalies pozicija neleis išnaudoti to taip, kaip kitose šalyse.
„Ir labai stipraus suvokimo, kad Ukraina tikrai kovoja šį karą ir dėl mūsų saugumo“, – įžvalgomis Žinių radijo laidoje dalijosi MRU politologas A. Medalinskas.
