aA
Jeigu bus patvirtintas naujas socialinis modelis, gali sumažėti darbdavių ir darbuotojų sumokamų socialinio draudimo įmokų dalis. Apie tai DELFI konferencijoje kalbėjo ir į skaitytojų klausimus atsakė „Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius, kuris paaiškino, kad Lietuvoje bus bandoma pereiti prie Europoje paplitusio modelio, kai dalį pensijos sistemos išlaiko bendrieji mokesčiai, iš valstybės biudžeto.
Mindaugas Sinkevičius
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Lietuvoje irgi yra siūlymas dalį bazinės pensijos perkelti ant valstybės biudžeto pečių. Tai yra teigiamas dalykas, nes yra noras atlaisvinti darbo jėgos mokesčius, kurie Lietuvoje yra santykinai nemaži. Yra Europoje kur ir didesni, bet pas mus nemažai apmokestinta. Ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl mes turime didžiulį darbo užmokesčio šešėlį“, - svarstė jis.

Įmokos Sodrai gali mažėti

Paklaustas, ar dalies senatvės pensijos perėjimas į valstybės biudžetą, nereikštų tiesiog naštos perkėlimo iš vienos valstybės kišenės į kitą, pašnekovas patikino, kad tai reikštų įmokų „Sodrai“ mažėjimą:

„Jei dalį krūvio perkeliame ant valstybės biudžeto, atlaisviname socialinio draudimo biudžetą, tai reikštų, kad darbdaviams ir darbuotojams turėtų mažėti socialinio draudimo įmokos. Ten yra numatoma, kad po 1 proc. per 12 metų turėtų būti mažinama, jei valstybės biudžetas turi tam pinigų“. Pasitikslinus, ar „Sodros“ įmokų mažėjimas priklausys nuo to, ar valstybės biudžetas turės pinigų, jis pabrėžė, kad reikia suprasti, jog nesant atliekamų pinigų biudžete, jų papildomai niekas nenupieš.

Tarp kitų DELFI skaitytojams rūpimų klausimų – kokią pensiją galima tikėtis gauti senatvėje, ar privatūs fondai gali pakeisti „Sodrą“, ar planuojama didinti pensinį amžių ir kada Lietuvoje išmokos pasieks tokių išsivysčiusių šalių kaip Anglijos ar Norvegijos lygį.

„Man 30 metų, moku mokesčius „Sodrai“, ar įmanoma paprojektuoti, kada išeisiu į pensiją ir kokio dydžio pensiją gausiu?,“ - teiravosi viena skaitytoja.

Žmogus
Žmogus
© DELFI / Valdas Kopūstas

Įsivaizduojant, kad ši skaitytoja uždirba apie 1000 eurų atlyginimą, M. Sinkevičius paskaičiavo, kad jos pensija turėtų siekti 500 eurų. „Šiai dienai mes turime pensiją su vidutinio atlyginimo pakeitimu - yra toks absoliutus dydis, pagal kurį lyginamos pensijos ir skaičiuojamos visoje Europoje bei likusiame pasaulyje, kurie turi pensijų sistemas, pas mus yra apie 45 proc. Ilgalaikėje perspektyvoje išliks iki 50 proc. santykis. Jeigu žmogus uždirba 1000 eurų, tai jei jis dirbs ir toliau už tokį atlyginimą apie 30 metų, jo pensija bus apie 500 eurų“.

Kuo Estija geresnė?

Pasidomėjus, koks pensijų santykis su vidutiniu atlyginimu Estijoje, Sodros direktorius pasakė, kad tiek kaimyninėje šalyje, tiek kitose santykis yra labai panašus – 45-47 proc.

Įdomu net tai, kad Lietuvoje pakitimo norma yra didesnė. Net kai sakoma, kad Lietuvoje mažiausios pensijos, yra visai netikslu, kadangi jos mažesnės absoliučiais skaičiais, tačiau vertinant pakitimą su atlyginimu, jos didesnės negu Estijoje. Esmė tame, kad Estijoje atlyginimai daug didesni. Jeigu norime didelių pensijų, turi būti didesni atlyginimai. Pagal dabartinius atlyginimus pensijos Lietuvoje nėra mažos, atlyginimai yra maži. O kodėl jie maži – čia jau geresnis klausimas. Pavyzdžiui, yra didžiulis šešėlis darbo užmokestyje, Estijoje jis daug mažesnis, todėl ir atlyginimai didesni. Mūsų ekonomikos tarp Lietuvos ir Estijos nesiskiria taip stipriai, kad taip skirtųsi atlyginimai“, - pabrėžė jis.

M. Sinkevičiaus teigimu, kai kuriose šalyse šis santykis sudaro net apie 60 proc., tačiau 50 proc. pakitimo norma yra tikrai ganėtinai gera.

Kas laukia tų, kurie ima vokelius

„Ar tiesa, kad dabar gaunamos algos ir sumokamų mokesčių dydis nelabai ką reiškia - daugiausia nulems, kiek gausiu paskutiniais metais prieš pensiją? Man 29 metai, gal dabar ir vokelyje imti apsimoka, jei dabartinė alga į pensiją nesiskaičiuos“, - klausė kita DELFI skaitytoja.

M. Sinkevičius kategoriškai nesutiko su šiuo teiginiu ir paaiškino, kad pensiją lemia viso gyvenimo darbo užmokestis ir tai yra labai teisinga. „Jeigu taip būtų, mes turėtume labai daug sukčiavimo atvejų, kai visą gyvenimą dirbtų už vokelį, prieš pensiją penkis metus paprašytų, kad jam atlyginimą mokėtų, ir tada būtų mokama didžiulė pensija. Gautųsi, kad visą gyvenimą įmokų praktiškai nemokėjo“, - aiškino jis ir pridūrė, kad visos pensinės sistemos Europoje paremtos tuo, kad imamos viso gyvenimo įmokos. Lietuvoje taip pat skaičiuojamos viso gyvenimo įmokos, visi atlyginimai, pažiūrima visa darbo istorija ir skaičiuojamas bendras vidurkis ir pagal tai paskaičiuojama pensija.

„Reikia stengtis dirbti visą gyvenimą legaliai, tuomet turėsite didesnę pensiją“, - akcentavo pašnekovas.

Mindaugas Sinkevičius ir Eglė Samoškaitė
Mindaugas Sinkevičius ir Eglė Samoškaitė
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Tiesa, jeigu atlyginimas labai didelis, bus perskirstomoji dalis. Anot jo, tai logiška, nes žmonės turi būti solidarūs. „Didelė dalis asmenų tampa neįgalūs, jie sumoka mažai įmokų, bet visuomenė turi prisiimti ir už juos įsipareigojimus ir jiems padėti. Ta dalis nuo tų asmenų, kurie daug uždirba, patenka tai silpnesniajai visuomenės daliai. Tai yra ganėtinai sąžininga ir teisinga“, - svarstė konferencijos dalyvis.

Tikina, kad Sodros niekas nepakeis

Į klausimą, ar nevertėtų palikti „Sodrai“ tik bazinę pensiją, o likusią dalį kaupti privačiuose fondai, juk dabar tik 1 proc. teskiriamas antrai pakopai, M. Sinkevičius atsakė, kad nevertėtų.

„Daugelis finansų analitikų pasaulyje sako, kad kaupti reikia, taupyti reikia. Ir visiems tiems, kas nori gauti tokią pensiją kaip atlyginimas, reikėtų suprasti, kad taip nebus. 50 proc. - tai maksimumas, kurį valstybė galės sumokėti jiems. Bet jeigu žmogus nori gyventi taip, kaip jis gyveno dirbdamas, jis turi susikaupti pinigų“, - dėstė savo nuomonę jis.

Pasak pašnekovo, fondai niekada nepakeis „Sodros“, fondai nemokės neįgalumų, fondai nemokės, jeigu žmogus susirgs, nemokės, jei darbo neturi, fondai turi savo prievolę padėti žmonėms sutaupyti daugiau, o tai nėra „Sodros“ pakeitimas.

„Kartais blogai, kai kai kas įsivaizduoja, kad tai konkuruojantys dalykai, jie vienas kitą papildo ir neturi alternatyvos vienas kitam. Tokių šalių, kur tai būtų alternatyva, buvo vienintelė Čilė Pietų Amerikoje, ir tai po to buvo atsisakyta. Visur kitur yra fondai, trečios pakopos, kai kur antros pakopos, bet tai yra papildomi instrumentai, kad žmogus turėtų adekvačią išmoką senatvėje“.

„Sodros“ vadovas pripažino, kad kaupimas iš esmės negali būti savanoriškas dalykas, nes daugelis savanoriškų dalykų neprigyja. Jo teigimu, žmonės mėgsta atidėti įvairius dalykus rytdienai. Poreikiai šios dienos visada svarbesni, o senatvė vis tiek kažkada ateina, todėl valstybė yra prisiėmusi įsipareigojimą, kad kai žmogus sulauks senatvės, jam būtų užtikrintas tam tikras pragyvenimo lygis, ir būtent dėl to reikalingas privalomas draudimas. Taip pat jis atskleidė, kad pats turi kaupiamąjį gyvybės draudimą, į kurį investuoja.

Kada užaugsime iki Norvegijos?

Išmokos prabangumu galėtų prilygti net Norvegijai, bet trukdo viena problema
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Vienam skaitytojui pasidomėjus, kada Lietuvoje išmokos bus kaip Norvegijoje ir Anglijoje, M. Sinkevičius paaiškino, su kokia sąlyga taip galėtų būti:

„Kai ir atlyginimai bus kaip Norvegijoje ir Anglijoje. Tada, kai dirbsime taip pat produktyviai, tada, kai mes turėsime tokį patį investicijų lygį kaip Anglijoje ar Norvegijoje, tada ir bus tokie atlyginimai, tada ir bus tokios pensijos. Pensijos visiškai priklauso nuo atlyginimų, o atlyginimai priklauso nuo ekonomikos. Tol, kol mūsų ekonomikos lygis bus toks, o BVP sudarys trečdalį ar ketvirtadalį Anglijos ar Norvegijos BVP, tol ir atlyginimai tokie bus. Viskas labai paprastai susiję“, - tikino jis.

Pensinio amžiaus ilginimas

„Ar dabartiniai 30-mečiai sulauks pensijos? Kaip manote, kaip keisis pensinis amžius? Koks jis bus po 10-ies metų?

Konferencijos metu nuskambėjo ir dar vienas aktualus klausimas - ar dabartiniai 30-mečiai sulauks pensijos ir kaip keisis pensinis amžius? Dažnai kalbama, kad žmonės dirbs iki grabo lentos ir nepasinaudos galimybę gauti pensiją.

Į šį klausimą M. Sinkevičius pažiūrėjo iš pagrindų ir paaiškino, kaip apskritai atsirado pensijų sistema ir pagal kokius principus didinamas pensinis amžius.

„Pensijų sistema atsirado Vokietijoje tam, kad kai darbuotojas nebegali dirbti ir neturi jėgų, kad jis turėtų iš ko gyventi. Pirminės pensijos buvo sukurtos būtent tam, tai buvo XX amžiaus pradžia. Paskui pensijos vystėsi ir keitėsi. Sveikatos apsauga po II pasaulinio karo ėmė labai gerėti, gimė labai daug vaikų (įvyko taip vadinamasis Babyboomas), atsirado daug dirbančiųjų, atsitiko taip, kad žmonės pradėjo išeidinėti į pensiją tada, kai dar gali dirbti.

Turime daug pažįstamų, kurie dirba ir pensiniame amžiuje, ir yra puikūs darbuotojai. Iš kitos pusės – darbas yra gėris, tai mūsų civilizacijos variklis.

Per tą laiką Vakarų Europoje nuo 50-ųjų metų, kai buvo vis įtraukiamos naujos grupės į socialinį draudimą, kai atsirado daug vaikų ir buvo sumokama daug įmokų į socialinį draudimą, fonduose buvo dideli pinigų rezervai, buvo galvojama, kad jei daug pinigų, galima mažiau dirbti. Tačiau negali taip būti, kad dirbi 20-30 metų, o pensijoje būni 20-30 metų. O taip buvo atsitikę vienu metu, kai pensinis amžius siekė 50-55 metus, gaudavosi, kad dalis pensininkų pensijoje gyveno po 30 metų. Mes patys suvokiame, kad taip negali būti, kad 20 metų dirbi, o 30 metų iš to gyveni. Nei viena sistema to neištvers“, - aiškino jis.

Pasak M. Sinkevičiaus, galiausiai buvo prieitas liepto galas – sugrįžta prie savo ištakų, kai pamatė, kad pensija yra reikalinga tada, kai žmogus nebegali dirbti. Būtent tada pradėta pensinį amžių ilginti. Nuolat gerėjant sveikatos sistemai, žmonės pradeda gyventi ilgiau, o statistinis buvimas pensijoje turi būti apie 15-20 metų. Lietuvoje jis siekia apie 16 metų.

„Pensinis amžius ilginamas labai teisingai, žmogus turi gauti pensiją tada, kai nebegali dirbti, kai jau reikia ilsėtis. Kol jis gali dirbti, jis turi dirbti. Jei ilgės gyvenimo trukmė, turės ilgėti ir pensinis amžius. Jei gyvensime sveikiau, pensinis amžius ilgės, nes sistema negalės savęs išlaikyti“, - teigė pašnekovas.

Visą pokalbio su Sodros direktoriumi įrašą galite žiūrėti čia:


Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Veryga apie 10 proc. brangsiančią degtinę: mokomės iš klaidų – degtinė buvo palikta per pigi (90)

Kitais metais valdžia planuoja ir dešimtadaliu didinti stipraus alkoholio akcizą, ir pertvarkyti...

Užkalnis. Žinau, už ką balsuosite rinkimuose (119)

Taip, aš tikrai žinau, kas bus išrinktas dirbti Daukanto aikštėje. Tiksliau, aš bijau, kad...

Šiauliuose atskleidė kitą mitingo dėl mokytojų pusę: moksleiviai ten buvo išsiųsti ne savo noru (211)

Trečiadienio vidurdienį prie Šiaulių miesto savivaldybės susirinko minia moksleivių, kurie...

Rusija tulžingai reaguoja į Lietuvos sankcijas dėl užpuolimo Kerčėje: be atsako neliksite (884)

Lietuva tapo pirmąja pasaulio valstybe, apsisprendusia dėl Kremliaus agresijos Kerčės sąsiauryje...

Giedrius Drukteinis. Lietuvos grožio industrija tėra įprastas kiaulių tvartas (23)

Pastarasis konfliktas tarp Julijos Janus ir Juozo Statkevičiaus ne tik sukėlė nemažai...

Norinčius sušių Kūčioms ragina paskubėti – visiems gali ir neužtekti (92)

Nacionalinis japonų patiekalas ant Kūčių stalo šiemet turbūt nustebintų tik kaime...

Alkoholis turi naują geriausią draugą: gėdą sukelianti liga žudo tyliai (32)

„Ne, ne, man viskas gerai. Dirbu gerai, nepervargstu. Viršininkas geras. Uždirbu daug, tobulas...

Vaivos Budraitytės 2019 metų horoskopas Vandens ženklams (1)

2019 metai – jau ne už kalnų. Pats metas sužinoti, kas mūsų laukia. Garsi astrologė ir...

Vyriškumą pademonstravęs „Neptūnas“ sugadino Čempionų lygos pirmūnų seriją (1)

Beveik visas rungtynes varžovus vijęsis Klaipėdos „Neptūnas“ ketvirtame kėlinyje sugebėjo...

NT brokeriai kyla į kovą: šį kartą kainų pasiutpolkės neištvėrė jie patys (159)

NT brokerių kantrybės taurė perpildyta – nauja žinia apie kylančias kainas iš skelbimų...