Iš viso apklausta 1017 Lietuvos gyventojų, buvo 110 atrankos taškų. Tyrimo rezultatai, kaip skelbia „Baltijos tyrimai“ atspindi 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę pagal lytį, amžių, išsilavinimą, gyvenvietės tipą. Apklausos metodas – asmeninis interviu respondentų namuose.
Nurodoma, kad rezultatų paklaida neviršija 3,4 procento.
Svarbiausios problemos
Buvo klausiama, ar, apklaustųjų nuomone, reikalai krypsta į gerąją, ar į blogąją pusę. 72 procentai teigė, jog į blogąją pusę, 27 procentai tikino, jog į gerąją, 1 procentas nežinojo arba į klausimą neatsakė.
Respondentų prašyta ir savo žodžiais įvardinti, kokios svarbiausios problemos šiuo metu iškyla Lietuvoje, prašyta nurodyti 3 pačias svarbiausias.
47 procentai rinkosi kainų kilimą ir infliaciją, 28 procentai – mažas pajamas (atlyginimus ir pensijas), 19 procentų įvardijo Lietuvos saugumo problemą ir karą Ukrainoje.
Sveikatos apsaugos reformą ir dideles eiles kaip svarbiausią problemą įvardijo 13 procentų, 11 procentų – didelius komunalinius mokesčius, 10 procentų – valdžios korupciją.
Partijų reitingas
Jeigu rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį (primename, kad apklausa atlikta pernai metų gruodžio mėnesį), daugiausia paramos sulauktų LSDP, rodo ši „Baltijos tyrimų“ apklausa. Paklaida neviršija 3,4 procento.
Socialdemokratai surinktų 16,4 procento balsų. Antroje vietoje – Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, jos rezultatas 13,4 procento balsų.
Toliau – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), surinkusi 11 procentų balsų.
Ketvirtoje vietoje – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), už ją balsuotų 10,5 procento respondentų.
Tada – Liberalų sąjūdis su 6,2 procento balsų, Darbo partija su 5,6 procento, Lietuvos Regionų partija, surinkusi 3,9 procento, Laisvės partija su 3,5 procento balsų.
Partija „Laisvė ir teisingumas“ surinktų 3,1 procento balsų, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) – 2,6 procento.
Tautos ir teisingumo sąjunga šioje apklausoje surinko 1,6 procento balsų, Nacionalinis susivienijimas – 0,2 procento, o partija „Mes Lietuva“ – 0,1 procento.
Atsakymą „nebalsuočiau“ rinkosi 10,1 procento apklaustųjų, o nežinojo arba į klausimą neatsakė 11,9 procento respondentų.
Už kurią partiją nebalsuotų Seimo rinkimuose
Apklausoje taip pat buvo teirautasi, už kokią partiją respondentai tikrai nebalsuos per būsimus Seimo rinkimus.
Šioje lentelėje išsiskiria TS-LKD, už ją nebalsuotų daugiausia apklaustųjų – 42,1 procento.
Toliau – Laisvės partija, už ją per Seimo rinkimus žadėjo nebalsuoti 25,7 procento apklaustųjų.
Už LLRA-KŠS nebalsuotų 16,1 procento apklaustųjų, už Tautos ir Teisingumo sąjungą – 12,8 procento. Už Darbo partiją nebalsuotų 12,4 procento apklaustųjų, Liberalų sąjūdį – 9,3 procento.
Už LVŽS apklausoje teigė nebalsuosiantys 9 procentai respondentų, už Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ ir partiją „Laisvė ir teisingumas“ – po 7,5 procento. Už LSDP būsimuose Seimo rinkimuose žadėjo nebalsuoti 5,2 procento apklaustųjų, už Lietuvos Regionų partiją – 4 procentai.
Atsakymą „kita“ rinkosi 0,2 procento, o į klausimą neatsakė arba nežinojo 19,1 procento respondentų.
Už kurį kandidatą į prezidentus niekada nebalsuotų
Identiškas klausimas buvo keliamas ir apie kandidatus į prezidentus (arba viešai išreiškusius ketinimą dalyvauti šiuose rinkimuose) – už kurį iš jų niekada nebalsuotumėte.
Daugiausia – 50,1 procentas apklaustųjų – rinkosi Antaną Kandrotą-Celofaną. 41,6 procento – dabartinę premjerę Ingridą Šimonytę.
20,5 procento respondentų teigė, jog niekada nebalsuotų už Aurelijų Verygą, 14,2 procento – už Zenoną Andrulėną.
13,3 procento rinkosi Artūrą Paulauską, jis jau pareiškė, kad rinkimuose vis dėlto nedalyvaus, 13 procentų – Igną Vėgėlę. 11,8 procento teigė, jog nebalsuotų už Andrių Mazuronį, 11,3 – už Viliją Blinkevičiūtę.
10,5 procento apklaustųjų sakė, kad niekada nebalsuotų už Giedrimą Jeglinską, 9,3 procento – už Dainių Žalimą, 8,4 procento – už Eduardą Vaitkų.
Už Mantą Varašką, kuris taip pat paskelbė nedalyvausiantis prezidento rinkimuose, niekada nebalsuotų 8,1 procentas respondentų, už Valdą Tutkų – 7,8 procento.
Už dabartinį šalies vadovą Gitaną Nausėdą niekada nebalsuotų 3,5 procento apklaustųjų.
Variantą „nė už vieną iš jų“ rinkosi 2,3 procento respondentų, o į klausimą neatsakė arba nežinojo 12,2 procento.
Aiški skirtis
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ vadovė, sociologė Rasa Ališauskienė Delfi teigė, kad jaunesni, didmiesčiuose gyvenantys ir didesnę algą gaunantys žmonės tikina, kad reikalai Lietuvoje iš esmės krypsta į gerąją pusę.
Visi kiti, pasak pašnekovės, konstatuoja, kad reikalai Lietuvoje krypsta į blogąją pusę.
„Logiška, taip sakant, kas turi daugiau pinigų, tam dažniau atrodo, kad krypsta į gerąją pusę. O vyresni, daugiau rajonuose gyvenantys, gaunantys mažesnes pajamas, sako, kad reikalai krypsta į blogąją pusę“, – Delfi kalbėjo sociologė R. Ališauskienė.
„Baltijos tyrimų“ vadovė pabrėžė, jog tris svarbiausias problemas Lietuvoje respondentai įvardijo patys.
Čia taip pat atsispindi ankstesnė tendencija – mažesnes pajamas gaunantys asmenys dažniau akcentuoja socialinius ar finansinius klausimus.
Sociologė stebėjosi, jog tarp trijų svarbiausių problemų ir toliau išlieka karas Ukrainoje.
„Jau dveji metai tęsiasi karas, bet jis vis vien žemiau nevažiuoja, išlieka aktualus“, – teigė R. Ališauskienė.
Kas renkasi partijas?
Komentuodama politinių partijų reitingų tendencijas, „Baltijos tyrimų“ vadovė, sociologė R. Ališauskienė pasakojo, jog LSDP rinkosi daugiausia vyriausių respondentų, Laisvės partiją – didmiesčiuose gyvenantys asmenys ir jaunimas.
„Tėvynės sąjunga – labai tolygiai per visas amžiaus grupes. Vyraudavo stereotipas iš senesnių laikų, kad šios partijos elektoratas buvo vyresnis. Bet jau geri 5–6 metai, kai [rėmėjai, aut. p.] – iš bene visų amžiaus grupių“, – įžvalgomis dalijosi sociologė R. Ališauskienė.
Didžiausias neigiamas užtaisas
TS-LKD ir Laisvės partija turi didžiausią neigiamą emocinį užtaisą, kalbėjo sociologė R. Ališauskienė, vertindama apklausos rezultatus.
„Žmonėms kartais lengviau pasakyti, ko jie nemyli, nei ką myli. Ir taip kategoriškai 42 procentai apklaustųjų sako, kad būsimuose Seimo rinkimuose nebalsuotų už TS-LKD, maždaug 26 procentai jokiu atveju nebalsuotų už Laisvės partiją.
O kitos politinės jėgos, net jei mažiau gauna teigiamų balsų, tai mažiau ir neigiamų – susiklosčius tam tikroms aplinkybėms žmonės gal ir pasirinktų tuos, kurie gauna mažiau tų „tikrai nebalsuosiu“ balsų.
Pavyzdžiui, tas pats valdantysis Liberalų sąjūdis neturi to neigiamo krūvio“, – pažymėjo pašnekovė.
O komentuodama tokį patį klausimą apie kandidatus į prezidentus, sociologė R. Ališauskienė sakė, jog, pavyzdžiui, I. Šimonytės rezultatas koreliuoja su TS-LKD rezultatu. Primename, kad už TS-LKD Seimo rinkimuose sakosi nebalsuosiantys 42,1 procento apklaustųjų, už I. Šimonytę prezidento rinkimuose – 41,6 procento.
„Tie žmonės, kurie sako, kad nebalsuotų už partiją, nebalsuos ir už jos kandidatą“, – teigė R. Ališauskienė.
A. Kandrotą-Celofaną, kaip kandidatą, už kurį niekada nebalsuotų, rinkosi didžiausia dalis apklaustųjų – 50,1 procento. Tai daugiau Vilniaus gyventojai ir valdančiuosius remiantys respondentai, sakė R. Ališauskienė. Nors norą dalyvauti prezidento rinkimuose jis yra išreiškęs, tačiau kandidatu užregistruotas nėra.
Sociologė R. Ališauskienė išskyrė dar vieną svarbų faktorių – žinomumą. Ir menkesnis neigiamas rezultatas nereiškia didesnės paramos.
„Kai kada žmonės nieko nežino arba žino pavardę, bet neturi susidarę nuomonės. Geriausias pavyzdys čia būtų D. Žalimas. Partija gauna 26 neigiamus procentus, sakoma, kad už ją nebalsuotų, o D. Žalimas gauna tik 9 procentus. Bet problema ne ta, kad jį myli labiau nei partiją, jį tiesiog mažiau žino“, – kalbėjo sociologė R. Ališauskienė.
LVŽS į prezidentus keliamo A. Verygos rezultatas taip pat skiriasi nuo partijos.
„LVŽS surinko 9 neigiamus procentus, A. Veryga – 20 procentų. Tai, kad buvo ministru, jam šiek tiek prideda, ir jis ne vien kaip partijos atstovas – už savo nuopelnus gauna“, – Delfi sakė „Baltijos tyrimų“ vadovė, sociologė R. Ališauskienė.
Delfi primena, kad prezidento rinkimų pirmasis turas vyks gegužės 12 dieną, Seimo rinkimų pirmasis turas – spalio 13 dieną.
