Kokiu krūviu dirba, LNK žinių kalbintas istorijos Algis Bitautas mokytojas ir pats pamiršta, todėl žvelgia į grafiką.
„Dirbu 1,36 etato. Tai viršiju vadinamąjį legendinį etatą“, – sakė istorijos mokytojas A. Bitautas.
Darbo daug, tačiau istorijos mokytojo alga nesiekia net vidutinės.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia, kad mokytojas vidutiniškai turėtų uždirbti 114 tūkst. eurų į rankas.
„Tikrai netenkina. Prie dabartinės euro perkamosios galios šeimai ir savo poreikiams galiu leisti žymiai mažiau, nei galėdavau anksčiau su žymiai mažesne alga“, – LNK žinioms sakė istorijos mokytojas A. Bitautas.
Vyriausybė įsipareigojo, kad kitąmet vidutinis mokytojų atlyginimas pasieks 130 procentų vidutinio darbo užmokesčio. Dabar iki 2,2 tūkst. eurų popieriuje dar trūksta.
„Paskutiniais duomenimis, kuriuos aš turiu, mokytojų vidutinis atlyginimas sudaro 118,5 procento šalies vidutinio užmokesčio“, – kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius.
Profsąjunga aiškina, kad valdžia nuo pažadų mokytojams tik tolsta ir nors algos kyla, jas „suvalgo“ infliacija. Tad Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga atnaujino derybas su ministerija. Prašo per rudenį ir kitų metų sausį atlyginimus pakelti 50 procentų.
„Mes savo lėšomis pasamdėme ekonomistus, jie paskaičiavo, įvertino infliaciją. Jeigu (atlyginimus, aut. p.) keltume 20–30 procentų, tai pasiektume 130 procentų vidutinio darbo užmokesčio. Ką visi ir deklaravo, kad to siekiame“, – LNK pasakojo profesinės sąjungos vadovas Andrius Navickas.
„Galbūt man tada nebereikėtų lakstyti per tris ugdymo įstaigas, aš tada galėčiau atsidėti vienam savo darbui. Tada tas mano darbas būtų žymiai kokybiškesnis., nes turiu 1,36 etato šioje mokykloje, dar papildomai ieškau pusės etato, dar dirbu pagal individualią veiklą“, – kalbėjo istorijos mokytojas A. Bitautas.
Reikalaujama mažinti ir klasių dydžius. Tam reikėtų daugiau mokytojų, galbūt ir daugiau mokyklų.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija leidžia suprasti, kad profsąjungos užgaidos biudžetui nėra įgyvendinamos.
„Įgyvendinti vien šiuos du profsąjungų reikalavimus reikėtų virš 3 milijardų eurų, kai visas švietimo biudžetas šiuo metu yra apie 3,5 milijardo eurų“, – sakė švietimo viceministras.
Ministerijai ir profsąjungai susitarti nepavyksta, tad derybose buvo fiksuotas nesutarimo protokolas. Mokytojams to dar nėra buvę.
„Prašysime sudaryti komisiją, kuri bandytų tą ginčą išspręsti taikiai. Jeigu nepavyks, mūsų pasiūlymas mokytojams būtų imtis kraštutinių priemonių – streiko“, – sakė švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovas A. Navickas.
Derybos su valdžia gerai pažįstamos lobistams. Vienas jų sako, kad dažnai valdžios yra prašoma daugiau pinigų, kad susitartų per vidurį.
„Bandymas pamiršti visus kitus interesus ir galvoti, kad jie neegzistuoja ir liko tik vienas profesinių sąjungų interesas, su visa meile ir pagarba joms, nesvarbu, kurios srities, tai manau, kad yra pakankamai trumparegiška strategija“, – kalbėjo Lobistų asociacijos vadovas Šarūnas Frolenko.
Patys mokytojai tiki, kad 3 milijardų sumą jiems yra įmanoma rasti.
„Visi reikalavimai yra išdėstyti laike, galbūt ir penkerių metų laikotarpyje. Tai tikrai viskas, manau, yra įmanoma ir įgyvendinama“, – teigė A. Navickas.
Istorijos mokytojas A. Bitinas dar pridūrė, jog valstybėje atsirastų lėšų mokytojams, jeigu visi procesai vyktų skaidriai.
Vien atlyginimų kėlimui, kurio prašo profsąjunga, iš biudžeto reikėtų 1,3 milijardo eurų. Ministerija dalį pinigų rasti dar šiemet jau nebesitiki, o dėl kitų metų dar nežino.
„Šiuo metu mes dar negalime tiksliai įvardinti, kokios sumos galima tikėtis atlyginimų didinimui. Ta suma paaiškės, kai bus aiškesnis biudžetas“, – sakė švietimo viceministras R. Skaudžius.
Ministerija siūlo vasarą daryti pertrauką ir į derybas su profsąjunga sugrįžti rugsėjį.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia:
