„Aš manau, kad Lenkija reaguoja tinkamai – jie vertina rizikas ir pritraukia daugiau pajėgų prie pasienio bei, matyt, jau ir įdarbina sustiprintų pasieniečių tarnybą“, – ketvirtadienį LNK vidurdienio žiniose sakė V. Malinionis.
Jis pakomentavo ir Lietuvos veiksmus.
„Aš tikiu, kad kažkas daroma galbūt, tik norėtųsi daugiau informacijos viešos ar kažkokio aiškumo, nes šiaip Lietuva yra žymiai mažesnė valstybė negu Lenkija ir mūsų visi daliniai, išskyrus galbūt Klaipėdą bei Kauną, yra netoli sienos. Na, net ir netoli Kauno esantys daliniai yra sąlyginai netoli. Aš tikiu, kad Lietuva turbūt yra pakėlusi parengties lygį, o koks vyksta praktinis bendradarbiavimas, lyginant su lenkais, aš komentuoti negaliu, nes tiesiog nežinau“, – kalbėjo atsargos pulkininkas.
Visgi jis atkreipė dėmesį, kad lenkai, net ir turėdami trumpesnę sieną su Baltarusija, yra priskyrę inžinerinį batalioną.
„Kuris jau dirba ir, matyt, organizuoja kažkokius įtvirtinimus. Plius, Lenkija yra paprašiusi ES paramos būtent pasienio su Baltarusija fortifikavimo įtvirtinimams, nes tai vis dėlto yra ir ES siena. Aš negirdėjau, ar Lietuva tą padarė“, – pastebėjo V. Malinionis.
Viešumoje, pasak jo, nėra informacijos, ar Lietuva tą irgi daro.
„Jeigu ne, tada mes, man atrodo, turėtume rūpintis, kad tas fortifikavimas toliau būtų tobulinamas, ypač tuose ruožuose, kur yra tikimybė, kad gali kilti didžiausia grėsmė“, – teigė pašnekovas.
Jis pakomentavo ir teiginius, esą lenkų valdžia taip susirūpinusi pasienio saugumu, nes šalyje artėja rinkimai.
„Aš nesusiečiau to. Rinkimai, be abejo, svarbus renginys politikams, bet aš manyčiau, kad tai vis dėlto yra atskira dalis, nes klausimas, kodėl mūsų politikai tada nesirūpina rinkimais? Aš manau, kad tai – nelabai susiję dalykai. Šitas naratyvas galbūt netgi žalingas, kadangi bandoma, atrodytų, pasiteisinti, kodėl mes nesiimame tokių priemonių, kaip lenkai“, – pastebėjo V. Malinionis.
„Atrodo iš šono, kad tai yra tam tikras atsikalbinėjimas, nes pavojus yra realus. „Wagner“ grupė gali būti naudojama labai kūrybingai – nuo kažkokių diversinių išpuolių, nuo geresnio organizavimo tų pačių nelegalių migrantų, iki netgi nedidelių prasiveržimų ir netgi nedidelių sprogdinimų, apšaudymų ir t.t.“, – kalbėjo atsargos pulkininkas.
Taip, kaip akcentavo pašnekovas, yra rimta.
„Iš Latvijos pasienio vado jau ne vieną kartą buvo viešai atėjusi žinutė, kad jie, beklausydami Baltarusijos pusėje veikiančius ir „Wagner“, ir Baltarusijos pasieniečių pokalbius, turi tokios informacijos, kad ruošiamasi kažkokiai agresijai“, – atkreipė dėmesį V. Malinionis.
Jis taip pat paaiškino, kad pasieniečiai nuo karių skiriasi tuo, kad pasienio pareigūnai nėra paruošti vykdyti kažkokias taktines operacijas.
„Jie dirba su neginkluotais žmonėmis – jie kontroliuoja judėjimą, gali sulaikyti pavienius ar grupeles pažeidėjus, bet jei pažeidėjai turi pasiruošę, pavyzdžiui, ginklų, naudoja tam tikrus karinius taktinius elementus – pavyzdžiui, judėjimas mūšio lauke, ugnies kontroliavimas, tai čia tam pasieniečiai neparuošti. Tam reikalinga kariuomės parama“, – sakė atsargos pulkininkas.
Be to, kariai pasieniečiams, anot jo, galėtų padėti ir jei vėl suaktyvėtų neteisėtų migrantų srautas.
„Iš latvių yra tokių duomenų, kad atsirado Afrikos piliečių – to, ko anksčiau nebuvo. O Afrika, kaip žinome, yra tiesiogiai susijusi su „Wagner“ grupuote. Tai taip pat neatmesčiau tokios galimybės, kad „Wagner“ grupuotė gali atsiųsti net ir paruoštų afrikiečių tam tikriems diversiniams veiksmams“, – komentavo V. Malinionis.
Visą LNK pokalbį su atsargos pulkininku galite žiūrėti čia:
