Paviešinus finansų ministro Viliaus Šapokos laišką, kuris buvo adresuotas Kultūros ministerijai ir kuriame buvo prašoma sumažinti išlaidas beveik 6 mln. eurų, paaiškėjo, kad panašaus pobūdžio raginimus gavo ir kitos ministerijos. Laiške ministras atvertė kortas – taupyti reikia vardan reformų.
Finansų ministerija DELFI pirmadienį informavo, kad finansų ministras atkreipė kai kurių ministerijų dėmesį, kad peržiūrėtų savo pateiktus pageidavimus pastatams, prekėms ir paslaugoms įsigyti, ir laikytųsi sutartų strateginių tikslų.
„Tai įprasta biudžeto derybų proceso dalis. Kol kas 2019 metų biudžeto projektas yra ruošiamas ir artimiausiu metu bus pateiktas Vyriausybei. Todėl šiuo metu dar tebevyksta diskusijos ir svarstymai, ir galutinio sprendimo dėl konkrečių sumų nėra“, – teigiama ministerijos atsakyme.
DELFI žiniomis, kiekviena ministerija gavo skirtingas rekomendacijas dėl sumų – vienoms buvo nurodyta sutaupyti 15 proc., kitoms mažiau.
Užriša kilpą ant kaklo
Tačiau opozicinės Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis tokiuose veiksmuose įžvelgia kitus tikslus. Dėl mokesčių reformos sumažėjus mokesčiams, Lietuvos biudžete atsiveria skylė, kurią reikia kažkuo užkišti. Buvo kalbama, kad tai bus daroma pinigais, ištrauktais iš „šešėlio“, tačiau tai gali būti daroma ir viešojo sektoriaus sąskaita.
„Kitų metų biudžetas sumažintas daugiau kaip trimis šimtais milijonų eurų. Dar kitų dvejų metų – daugiau kaip pusantro milijardo. Taigi tai, ką matome dabar – karpomus kultūros sektoriaus asignavimus, mažėjančius mokytojų atlyginimas – tik pradžia.
Trumparegiška „valstiečių“ vyriausybės mokesčių netvarka visą mūsų viešąjį sektorių pasmerkė lėtai mirčiai. Jei pakaktų proto, o gal ir širdies – reforma būtų sustabdyta, o papildomi biudžeto pinigai skirti išmintingai viešojo sektoriaus pertvarkai bei kultūros, švietimo ir sveikatos sektoriaus darbuotojų atlyginimams normalizuoti“, – sako politikas.
Panašų scenarijų piešia ir ekonomistas Justas Mundeikis. Anot jo, jau pagal pirminį mokesčių reformos vertinimą jam pasirodė, kad jos finansavimas yra galimai netvarus, o tokio netvarumo pasekmė gali būti tai, kad viešojo sektoriaus finansavimas taps paskutiniu prioritetu.
„Vietoj to, jog politikai rastų politinės valios imtis tikrų reformų, kurios mažintų skurdą, socialinę atskirtį, pavyzdžiui, naikinant legalų gyvulių ūkį (t.y., legalias mokesčių išlygas privilegijuotiems), labiau finansuojant viešąjį sektorių – sveikatos apsaugą, švietimą, socialinę apsaugą, einama kitu keliu – padalinti po keliolika eurų prieš rinkimus tam, kad visuomenė nieko nesuprastų, o viešajam sektoriui užrišinėti kilpą ant kaklo“, – teigia J. Mundeikis. Jis įsitikinęs, jog „taupymo“ priemonių pamatysime ir daugiau.
Ministerijos sutinka sumažinti išlaidas
DELFI kreipėsi į visas ministerijas su klausimu, ar jos gavo Finansų ministerijos raginimą apkarpyti išlaidas ir koks yra ministrų požiūris į tai.
Kultūros ministerija dar pirmadienį atsakyme DELFI teigė, kad biudžeto derybų metu Finansų ministerija nurodė 15 procentų sumažinti kultūros srities biudžeto išlaidas prekėms, paslaugoms ir turtui tiek Kultūros ministerijai, tiek ir pavaldžioms įstaigoms.
„Kultūros ministerijos nuomone, biudžeto išlaidas būtina nuolat peržiūrėti ir visada reikia diskutuoti dėl racionalaus lėšų panaudojimo. Tačiau taupymo režimo neturėtume taikyti kultūrinės veiklos sritims, kuriose finansavimas ir taip nepakankamas. Diskusijos dėl kitų metų valstybės biudžeto dar vyksta. Šią savaitę Vyriausybė spręs, koks bus galutinis biudžeto projektas, kuris ir bus teikiamas Seimui. Todėl šiandien galutinių skaičių pateikti dar negalime“, – rašoma ministerijos atsakyme DELFI.
Tačiau kitos ministerijos dėl raginimų sumažinti išlaidas skųstis nebuvo linkusios. Jos palaiko finansų ministro siekį ir mato bendrą tikslą.
Susisiekimo ministerija DELFI informavo, kad gavo rekomendaciją biudžetą sumažinti 15 proc. „Ministerija rekomendacijas vykdys. Taupoma bus veiklos išlaidos sąskaita“, – ministerijos poziciją perdavė atstovė spaudai Vytautė Šmaižytė.
Vidaus reikalų ministerija (VRM) taip pat informavo raginimą gavusi. Šiai ministerijai rekomenduota išlaidas sumažinti 15 proc. Kaip DELFI sakė ministerijos atstovas Karolis Vaitkevičius, ministras į tokią rekomendaciją žiūri teigiamai, o išlaidos bus mažinamos prekių ir paslaugų srityje, darbo užmokesčio šios žirklės nepalies. Jis akcentavo, kad bendras ministerijos finansavimas kitais metais didės, todėl atlyginimų didėjimui lėšų turėtų pakakti.
Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius DELFI sakė taip pat palaikantis Finansų ministerijos rekomendaciją mažinti išlaidas.
„Mes nuolatos iš Finansų ministerijos gauname įvairius raginimus racionaliai ir efektyviai planuotis išlaidas, nusimatyti strategines veiklas ir kiek įmanoma racionaliau naudoti valstybės lėšas. Kažkoks panašus raštas buvo visai neseniai ir raginimas taupyti. Tą ir darysime. Mes esame Vyriausybė, vientisas organas, tai nėra, kad vienas ministras vykdo visiškai nepriklausomai savo veiklą. Mums yra svarbios visos sritys (…).
Mes negalime kiekvienas savo vežimą tempti į keturioliką skirtingų pusių, tai vežimas turi judėti viena kryptimi, todėl labai normalu, kad Vyriausybė išskiria tam tikrus prioritetus. Vertiname (rekomendacijas sumažinti išlaidas – DELFI) iš esmės teigiamai“, – sakė E. Jankevičius.
Energetikos ministerija patvirtino taip pat gavusi prašymą peržiūrėti ministerijos išlaidas.
„Atsakingai įvertinome situaciją ir sumažinome 2019 m. prekėms, paslaugoms ir turtui įsigyti skirtas lėšas 15 proc. Efektyvinti paslaugoms ar turtui įsigyti skirtas išlaidas yra normali praktika“, – rašoma ministerijos atsakyme DELFI.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) DELFI informavo, kad gavo iš Finansų ministerijos pasiūlymą 15 proc. sumažinti ministerijos ir jos pavaldžių įstaigos išlaidas 2019 metais.
„Įvertinusi visas galimybes Socialinės apsaugos ir darbo ministerija mažins savo išlaidas, kurios skirtos prekėms ir paslaugoms. Tai reiškia, kad mažės ministerijos ir pavaldžių įstaigų išlaidos viešiesiems pirkimams, nuomai, remontui, transporto išlaikymui ir administravimui, tarp jų ir savivaldybių administruojamoms programoms. Ministro nuomone, lėšų taupymas yra teigiamas reiškinys, svarbiausia, kad tai būtų daroma protingai ir pamatuotai“, – teigiama SADM atsakyme DELFI.
Ūkio ministerija taip pat informavo, kad buvo paprašyta sumažinti išlaidas ir tokį prašymą laiko normaliu derybų procesu.
Finansų ministerijos asignavimai buvo sumažinti 15 proc., kas sudaro 6 363 tūkst. eurų. Jie buvo skirti Finansų ministerijos išlaidoms prekėms ir paslaugoms įsigyti.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) prašymą susimažinti išlaidas teigia gavusi maždaug prieš 2 savaites.
„2,6 mln. eurų yra išties reikšminga ir svarbi suma, todėl buvo atsakingai peržiūrimos ministerijos vykdomos veiklos ir išlaidos joms. Tad bus sumažintos administravimo išlaidos, atidėti kai kurie pirkimų projektai. Visos sutaupytos lėšos bus investuojamos į struktūrines reformas. Kita vertus, lyginant su šiais metais metais bendras ministerijos finansavimas didėja“, – teigia SAM.
ŽŪM išlaidos prekėms ir paslaugoms kitąmet, planuojama, mažės 1,648 mln. Eur, tačiau vertinant, kad visas finansavimas sudarys beveik 957 mln. Eur, tai nėra labai didelė suma.
„Toks mažėjimas buvo žinomas ir planuotas iš anksto, kadangi Lietuvos kaimo plėtros programa suplanuota iki 2020 m. ŽŪM išlaidos prekėms ir paslaugoms kitąmet mažės 1,648 mln. Eur, tačiau vertinant, kad visas finansavimas sudarys beveik 957 mln. Eur, tai nėra labai didelė suma“, – ŽŪM poziciją perdavė atstovas Martynas Žilionis.
Tuo metu Krašto apsaugos ministerija nuo komentarų susilaikė ir paragino kreiptis į Finansų ministeriją.
Švietimo ir mokslo ministerija teigė, kad šiuo metu vyksta derybos, ir konkrečių skaičių nepateikė. Tokios pačios pozicijos laikosi ir Aplinkos ministerija. Tuo metu atsižvelgdama į šį Finansų ministro raginimą Užsienio reikalų ministerija peržiūrėjo rengiamą savo 2019 m. biudžeto projektą ir sumažino jį 2 mln. eurų: bus atsisakyta 1,06 mln. eurų ilgalaikiam turtui įsigyti ir 0,94 mln. - prekių ir paslaugų pirkimams.
Tomilinas: spręsti turi ne finansų ministras
Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime narys Tomas Tomilinas nieko blogo nemato dėl to, kad ministerijos raginamos sumažinti išlaidas, tačiau jam atrodo, kad į tai reikėtų žiūrėti labiau strategiškai.
„Visiškai natūralu, jeigu tu atsisakai būsimų pajamų, tai natūraliai turi planuoti mažesnį biudžetą. Kiekvienais metais Finansų ministerija pakankamai pagrįstai reikalauja taupyti ir gyventi pagal galimybes, pagal pajamas, tai tikrai nėra taip, kad viešas sektorius visiškai racionaliai išleidžia pinigus. (…) Tačiau viešasis sektorius turi svarbų visuomenėje vaidmenį, ir jeigu mažėja jo galimybės, tai reiškia mažėja tam tikras stabilumas, tam tikra galimybė ekonomikai vystytis stabiliai. Čia yra požiūrio klausimas, mano gal kiek skiriasi požiūris nuo finansų ministro. Aš suprantu jo logiką neišlaidauti, tai yra labai sveikintinas dalykas, bet mokestinę reformą jie pasiūlė tikrai ambicingą“, – DELFI sakė politikas.
Pasak jo, sprendimo mažinti biudžeto pajamas (sumažinus mokesčius – DELFI) jis niekada nepalaikė ir nepalaikys.
„Ekonomika yra dinamiškas dalykas, kažkada yra augimas, kažkada yra prognozuojamas mažesnis augimas, gali išvis stagnacija prasidėti arba dar blogiau – kritimas. Mokestinių pajamų neturėjimas turi labai skaudžias pasekmes, ir mes jau tokias išgyvenome – per krizę. Prieš tai irgi buvo smarkiai sumažinti mokesčiai, o paskui reikėjo pensijas karpyti“, – skaudžias pamokas prisiminė T. Tomilinas.
Anot politiko, pernai ir užpernai labai smarkiai didėjo išlaidos – pensijos didėjo, vaiko pinigai atsirado, daug pinigų skirta skurdo mažinimui.
„Vienas iš būdų tas išlaidas mažinti – tai taupyti centrinio valdžios aparato sąskaita. Tai visada yra daroma ir tai jokia naujiena, todėl pasakyti, kad tai yra sąmokslo teorija ir Vyriausybė taupo be pagrindo, šiandien dar negaliu. Tačiau visada yra pavojus, jeigu tu mažini mokestines pajamas, tai galbūt sumažinsi išlaidas, kurios gali būti būtinos, kurių visai neturi pagrindo mažinti“, – sako jis.
Be to, anot T. Tomilino, spręsti dėl mažinimų turėtų ne Finansų ministerija, o Vyriausybė.
„Yra pokyčių krepšelis, kurį valdo Vyriausybės kanceliarija, ir tegul jie ir pasako, ką konkrečiai mažinti, kokia yra jų strateginė vizija. (…) Ne Finansų ministerija turi diktuoti, turi būti Vyriausybės strateginis planas, jeigu kažką mažinate, tai pagal planą – tai šita eilutė, šitas pobūdis išlaidų, pavyzdžiui, nefinansuojame naujų statybų, naujų projektų, bet turi būti kažkoks reglamentas, dokumentas, kuris tai patvirtina. Tai negali būti, kad šovė į galvą ministrui, ir mažinkite viską. Finansų ministras nėra vicepremjeras, jis skaičiuoja pinigus, bet jis negali pasakyti, kur kultūroje yra per daug išlaidaujama, jis tą gali padaryti tik kolegialiai su kažkuo“, – įsitikinęs T. Tomilinas.