Jei sakoma, kad musulmonai Lietuvoje yra pavieniai, kitoks vaizdas gali susidaryti sostinėje penktadieniais – melstis eina šimtai. Pamokslas vyksta rusų kalba. Musulmonai salėse netelpa ir melstis Alachui spaudžiasi ant laiptų, net ir palangių.
Dalis Lietuvos musulmonų jau kone dešimtmetį prašo leisti Vilniuje statyti naują mečetę.
„Žmonės ateina ir jie yra priversti atlikti tą maldą net būnant ant laiptų palangių, net gatvėje“, – LNK žinioms pasakojo Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių tarybos vadovas Aleksandras Beganskas.
Buvęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius siūlė mečetę statyti Vilniaus centre, kur mečetė ir stovėjo, bet ją nugriovė sovietai. Teritorija dabar jau apstatyta.
Vėliau mečetei buvo skirtas sklypas Vilniaus pakrašty, netoli oro uosto. Paaiškėjo, kad musulmonai nori statyti ne vien mečetę, bet ir kultūros centrą, gyvenamąsias patalpas.
Dabartinis Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad nors skirtas sklypas mečetei statyti, vargu, ar ten statybos galimos.
„Ten iš esmės yra kapinių teritorija. Kažką pastatyti jame yra sudėtinga. Kai bus galutinės specialistų išvados, jos bus pateiktos ir bendruomenė bus informuota“, – tikino V. Benkunskas.
Diskusija dėl mečetės išryškino Lietuvos musulmonų bendruomenės nesutarimus. Lietuvos totorių bendruomenė pareiškė atsiribojanti, nes jiems naujos mečetės nereikia.
„Vieningos bendruomenės iš tikrųjų nėra, ar nebėra, gal kažkas sakytų, kad niekada ir nebuvo. Nors formaliai buvo tik viena organizacija, kuri tarėsi atstovaujanti visiems Lietuvos musulmonams“, – LNK žinioms sakė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Egdūnas Račius.
Atkūrus nepriklausomybę, musulmonus vienijo nuo Vytauto Didžiojo laikų Lietuvoje gyvenantys totoriai. Prieš kelerius metus atsirado naujas muftiatas. Anot islamą tyrinėjančio E. Račiaus, Lietuvos musulmonai skilo Turkijos iniciatyva.
„Noras turėti alternatyvųjį, naująjį muftiatą yra išimtinai sietinas su susisiejimu su būtent Turkijos valstybe“, – pasakojo VDU profesorius.
Naujasis muftiatas dabar dominuojantis.
„Jame yra daugiau, didesnis lankomumas žmonių, kurie istoriškai nėra susiję su Lietuva, sakykime taip“, – kalbėjo E. Račius.
Melstis renkasi vis daugiau į Lietuvą atvykstančių migrantų iš musulmoniškų kraštų.
Būtent šis neseniai į Lietuvą atvykusius musulmonus vienijantis muftiatas ir nori statyti mečetę.
„Jis sugebėjo rasti priėjimą prie tuometinio Vilniaus miesto mero R. Šimašiaus, kuris, atvirai manau, kad nesusigaudė, kurie čia tie musulmonai atėjo“, – savo poziciją LNK žinioms dėstė E. Račius.
Politikams įtarimų kelia planai mečetę statyti už užsienio valstybių pinigus.
„Savo lėšomis pastatysime tą mečetę ir pritrauksime tuos investuotojus iš užsienio“, – teigė Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių tarybos vadovas A. Beganskas.
„Turkija, jie kalba apie Saudo Arabiją, Katarą. Mes turime suprasti, kad kartu su finansavimu visada ateina ir kultūrinė, politinė įtaka“, – įžvalgomis dalijosi konservatorių atstovas Seime Paulius Saudargas.
Valstybės saugumo departamentas (VSD) LNK žinioms atsakė, kad islamo ekstremizmo grupių šiuo metu Lietuvoje nėra. Bet lieka pavienių radikalizuotų asmenų rizika. Dažniausiai, tai laikinai atvykę į Lietuvą žmonės.
Anot VSD, kasmet pasitaiko, kai dėl grėsmių nacionaliniam saugumui asmenys neįleidžiami, neišduodamas arba nepratęsiamas leidimas gyventi. Pernai dėl sąsajų su radikaliais islamistais į Lietuvą neįleisti 6 asmenys.
„Turbūt mažiausiai, ko dabar Lietuvai ir mūsų sostinei reikia, tai mečetės, visame šitame kontekste“, – tikino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Dabar ant laiptų besimeldžiantys musulmonai sako, kad pagarbos tai nekuria.
„Bet šita problema tai vis tiek niekur nedings, ji tik didės“, – kalbėjo Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių tarybos vadovas.
„Čia kas, šantažas? Visi nori kuo daugiau. Ką padarysi, tokia yra situacija. Religijos laisvė yra, mes ją užtikriname, bet traukos centrų mes čia nekursime“, – tikino L. Kasčiūnas.
Dabar Lietuvoje yra keturios mečetės: Kaune, Alytaus rajone ir dvi Vilniaus rajone.
Statistikos duomenimis, Lietuvoje islamą išpažįsta keli tūkstančiai, tačiau, ekspertų vertinimais, dabar yra keliskart daugiau.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia:
