„Pilietybės išsaugojimo referendumas greičiausiai bus skelbiamas 2019 metais gegužės 12 dieną, dvi dienas, per pirmąjį ir antrąjį prezidento rinkimų turą, ir mums šiuo klausimu reikės be galo susitelkti“, – pirmadienį parlamento rūmuose prasidėjusiame PLB Seimo posėdyje sakė D. Henke.
„Jeigu apsisprendė prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, visi valdžios ir partijų atstovai apsisprendžia ir skelbia referendumą, mes neturime nieko kito, kaip tik susitelkti, sustiprinti savo pajėgumus ir referendumą laimėti“, – kalbėjo bendruomenės vadovė.
Ji pabrėžė, kad pasaulio lietuviai buvo iškėlę tris sąlygas referendumui, kol kas įgyvendinta viena – politinis valdžios atstovų bei partijų pritarimas, tuo metu elektroninis balsavimas nebus įdiegtas, o referendumo kartelės klausimas dar neaiškus.
Seimas baigdamas pavasario sesiją priėmė Referendumo įstatymo pataisas, kurios pilietybę apibrėžiančiam Konstitucijos pirmo skirsnio 12 straipsniui daro išimtį dėl jo priėmimo, numatydamas mažesnį balsų reikalavimą.
Seimas rudenį planuoja kreiptis į Konstitucinį Teismą, ar referendumo kartelės sumažinimas neprieštarauja Konstitucijai.
Pasaulio lietuviai baiminasi, kad paskelbus referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, jis neįvyktų, nes pagal dabartinį reguliavimą sprendimui priimti reikia ne tik daugiau kaip pusės balso teisę turinčių piliečių dalyvavimo, bet ir daugiau kaip pusės balsų „už“.
„Skaičiai yra gigantiški, 1,3 mln. balsų turi susirinkti, kad referendumas būtų paskelbtas įvykusiu. Dar negalioja Referendumo įstatymo pakeitimas, kartelės nuleidimas, kad nebereikia 1,3 mln. balsų, o užtektų 800 tūkst. balsų „už“. Galimybė padidėja referendumą laimėti, bet tas įstatymas dar negalioja“, – kalbėjo PLB vadovė.
Pirmadienį susirinkusį PLB Seimą pasveikinęs kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus pažymėjo, kad bendruomenė švenčia savo įkūrimo šešiasdešimtmetį, ir tai dar vienas valstybės tęstinumo ženklas.
„Tik ką atšventėme Lietuvos valstybės dieną, Mindaugo karūnavimo šventę. Ir šiandien Pasaulio lietuvių bendruomenė minės savo veiklos šešiasdešimtmetį. Tai ne sutapimas, tai dar vienas paliudijimas, kad lietuvių tauta tęsia savo istoriją, kuri buvo pradėta rašyti daugiau kaip prieš tūkstantį metų“, – sakė V. Adamkus.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ragino išeivijos bendruomenes aktyviau dalyvauti balsuojant, jei nori dvigubos pilietybės įteisinimo.
„Jei visos 43 kraštų bendruomenės pakviestų bent po tris tūkstančių savo atstovų į referendumą, balsuotų 130 tūkstančių, bet ne 16 tūkst. (dalyvaujančių rinkimuose užsienyje skaičius – BNS), tai būtų didelė telkimo sėkmė“, – sakė Seimo pirmininkas.
V. Pranckietis taip pat vienybės simboliu įvardijo Kaune atidengtą paminklą „Laisvės karys“ ir gailėjosi, kad jam neatsirado vietos Vilniuje. Skulptoriaus Arūno Sakalausko skulptūra Kaune pastatyta, kai projektas pralaimėjo konkursą dėl monumento Lukiškių aikštėje Vilniuje.
„Kaune šimtmetį pasveikino „Laisvės karys“ Vytis, tai buvo žmonių valia, taip buvo kuriama tautos vienybė. Vilnius neįsileido lietuviškų simbolių šimtmečiui ir tai nebuvo gyventojų valia, jų niekas neklausė“, – pareiškė parlamento vadovas.
Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimas posėdžiaus iki trečiadienio, jame dalyvauja atstovai iš 33 šalių.
PLB Seimas yra aukščiausias išeivių bendruomenės valdymo organas, į jį tradiciškai kraštų rinkti atstovai renkasi kas trejus metus.
PLB Seimo posėdžių metu renkamas naujas bendruomenės pirmininkas ir valdyba, tobulinami PLB veiklą grindžiantys dokumentai bei priimamos PLB ateities veiklas apibrėžiančios rezoliucijo