Kaip informuojama DELFI atsiųstame Prezidentūros pranešime, D. Grybauskaitė, naudodamasi Konstitucijos suteikta teise, kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydama ištirti, ar priimant Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. 1025 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo panaikintos kurortų apsaugos zonos, nebuvo pažeista Konstitucija ir įstatymai.
„Jau keletą mėnesių besitęsiantis „Vijūnėlės dvaro“ skandalas menkina pasitikėjimą Vyriausybe. Pažadus atsakingai įvertinti situaciją lydi nauji pažadai. Jau beveik pusę metų negebama prisiimti nei politinės atsakomybės, nei aiškaus sprendimo dėl neskaidriai priimto nutarimo, kuris buvo panaudotas teisme. Tik toliau grimztama į išsisukinėjimų ir vis naujų neįgyvendinamų pažadų liūną. Daugiau tikėti pažadais, įvertinti situaciją, negalima. Tik Konstitucinis Teismas gali išsklaidyti abejones ir padėti tašką šioje istorijoje“, - Prezidentūros atsiųstame komentare cituojama D. Grybauskaitė.
Prezidentės nuomone, abejonių dėl atitikimo Konstitucijai kelia šio Vyriausybės nutarimo priėmimo procedūra. Konstituciniai teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principai reikalauja priimant teisės aktus laikytis nustatytos teisėkūros tvarkos. Vyriausybė, priimdama nutarimus jos kompetencijai priskirtais klausimais, privalo laikytis Konstitucijoje, įstatymuose ir pačios Vyriausybės patvirtintame Vyriausybės darbo reglamente nustatytų procedūrų ir terminų.
Taip pat, kaip akcentuoja Prezidentūra, ginčijamo nutarimo projektas Vyriausybei buvo pateiktas, posėdyje apsvarstytas ir priimtas tą pačią dieną - 2015 m. rugsėjo 23 d., vos per kelias valandas.
Pažeidžiant procedūrinius teisėkūros reikalavimus, šis teisės aktas buvo priimtas jo nesuderinus nei su jokiomis kitomis kompetentingomis valstybės institucijomis - Ūkio ir Teisingumo ministerijomis, nei su visuomene, jam nebuvo pateikta Vyriausybės kanceliarijos Teisės departamento išvada. Taip pat nebuvo atliktas antikorupcinis teisės akto projekto vertinimas, nors tai yra privaloma pagal Korupcijos prevencijos įstatymą. Abejones šio nutarimo priėmimo skaidrumu dar labiau sustiprina paviešinti telefoniniai pokalbiai, atskleidę, kaip buvo inicijuotas ypač skubus nutarimo parengimas ir jo priėmimas.
Teisėkūros procesas turi būti atviras, skaidrus ir aiškus, tvirtinama Prezidentūros pranešime.
Pasak D. Grybauskaitės, tokia teisės aktų rengimo, svarstymo ir priėmimo praktika, kai ypač skubų teisės akto priėmimą nulemia ne objektyviai būtinos aplinkybės, o pavienių suinteresuotų asmenų prašymai, negali būti pateisinama. Valdžios institucijos, taip pat Vyriausybė, atskiri ministrai savo įgaliojimus turi įgyvendinti vadovaudamiesi Konstitucija, teise, valstybės ir visos visuomenės, bendros tautos gerovės, o ne atskirų asmenų ar asmenų grupių interesais.
Vyriausybės pirmininko atstovė spaudai Evelina Butkutė-Lazdauskienė DELFI persiuntė tokį premjero komentarą dėl Prezidentės kreipimosi:
„Prezidentė turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą. Jei KT apsispręs nagrinėti, reiškia klausimas bus nagrinėjamas. Bet STT jau tyrė, ar priimant nutarimą Nr. 1025 Vyriausybėje nebuvo pažeisti įstatymai. Buvo priimtas sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes jokių nusikaltimo požymių nenustatyta. Dėl Viešųjų ir privačiųjų interesų galimų pažeidimų tyrimą galėjo pradėti VTEK, bet ir ši atsisakė tą daryti, nematydama galimų pažeidimų. Akivaizdu, jog burbulas, kuris buvo pučiamas ne vieną mėnesį – susprogo“.
Anot pranešimo, Vyriausybės vadovas nenori spekuliacijų šia tema. „Jei yra žmonių, kurie nepasitiki sprendimu, bandome išsklaidyti abejones, panaikindami 1025 nutarimo projekto galiojimą, nors nutarimo Nr. 343 XVI skyriaus buvę ribojimai yra sudėti į kitus įstatymus. Lygiagrečiai yra rengiamas vientisas įstatymo projektas dėl ribojimų, dėl jo turės apsispręsti Seimas“, – aiškino A. Butkevičius.
Jis atsisako pateikti teisininkų išvadas, kuriomis rėmėsi oficialiai grįsdamas savo sprendimą palikti ministrą K. Trečioką ministro poste.
„Tai vidinis dokumentas, jis neviešinamas, platinome pranešimą, kuriame cituojama išvadų ištrauka, ir visuomenė apie tai informuota“, – perdavė E. Butkutė-Lazdauskienė.
Premjeras Algirdas Butkevičius ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė, kad Vyriausybė savo darbe vadovaujasi teisininkų išvadomis.
„Aš teisinėje demokratinėje šalyje vadovaujuosi specialistų rekomendacijomis ir išvadomis“, – teigė jis, paprašytas pakomentuoti prezidentės vertinimą.
A.Butkevičius tvirtino, kad Vyriausybės ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos išvados sutapo.
„Informacija, kuri yra pateikta, pateikta Vyriausybės teisininkų. Tai reiškia, kad turėčiau nepasitikėti teisininkais, kurie dirba ministerijose, teisininkais, kurie dirba Vyriausybėje. VTEK (...) lygiai tą patį pasakė. Aš nebežinau, kuriais teisininkais Lietuvoje tikėti“, – kalbėjo premjeras.
Jis apgailestavo, kad prieš priimant Vyriausybės nutarimą dėl kurortų apsaugos zonų panaikinimo nežinojo visos informacijos.
„Aš prezidentei aiškiai pasakiau: jeigu jūs vertinate, kad tai yra kokie nors teisiniai pažeidimai, aš nebijau to pripažinti, jeigu ir aš būčiau klaidą padaręs arba ministras ir ją ištaisyti. Paprašiau prezidentės: jeigu matėte prieš keletą mėnesių, kad galimi kieno nors interesai, gal jūs turite daugiau informacijos, kodėl man kaip ministrui pirmininkui nepaskambinote ir neiformavote. Tikrai būčiau tam užkirtęs kelią“, – kalbėjo A.Butkevičius.
Jeigu Konstitucinis Teismas priims nagrinėti prezidentės kreipimąsi, Vyriausybės nutarimas dėl kurortinių apsaugos zonų panaikinimo nustos galioti.
Premjeras Algirdas Butkevičius trečiadienį savo ruožtu pavedė Aplinkos ministerijai parengti šio nutarimo panaikinimo projektą. Ministerijai taip pat pavesta parengti įstatymus dėl žemės ir miško naudojimo sąlygų, į kurias anksčiau įėjo kurortinių zonų reglamentavimas.