„Tų metų vienybės jėga tapo legenda. Tokios pačios jėgos mums reikia ir šiandien, po ketvirčio amžiaus. Kai ginklų žvangėjimo aidas sklinda iš tos pačios pusės. Kai laisvės balsą mėginama nutildyti šūviais. Kai ne tik išorinės, bet ir vidinės jėgos siekia skaldyti, menkinti ir temdyti laisvės šviesą. Stiprūs būsime tiek, kiek būsime vieningi“, - sakė D. Grybauskaitė, netiesiogiai užsimindama apie Rusijos agresiją prieš Ukrainą.
Seimas trečiadienį surengė iškilmingą posėdį, į kurį atvyko kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus ir sutuoktinė Alma Adamkienė, užsienio šalių ambasadoriai, Kovo 11-osios signatarai, Seimo nariai, įvairių institucijų atstovai.
Pirmoji kalbą pasakė šalies prezidentė D. Grybauskaitė, kurios teigimu, prieš dvidešimt penkerius metus Kovo 11-osios salė buvo kupina drąsos ir vienybės. Lietuvos Nepriklausomybės Aktas buvo priimtas susilaikius tik šešiems deputatams: rizikos sąlygomis tai didžiulis vieningumo įrodymas.
„Prieš dvidešimt penkerius metus ši salė buvo kupina drąsos ir vienybės. Lietuva tuomet žengė vieną reikšmingiausių istorinių žingsnių – atkūrė savo laisvę ir susigrąžino nepriklausomybę“, - sakė D. Grybauskaitė.
Prezidentės teigimu, per tą laiką Lietuva tapo demokratiška valstybė, įsiliejo į politinę ir ekonominę Vakarų pasaulio sistemą, išmoko rūpintis savimi.
„Ne tik prašyti, bet ir duoti. Ne tik svajoti, bet ir siekti savo tikslų. Lietuva tampa sėkmės pavyzdžiu kitoms šalims. Ji drąsina, trokštančius gyventi taikioje ir atviroje visuomenėje. Įkvepia nepasiduoti. Mums jau nebereikia įrodinėti, kad esame darbščių, patikimų ir kūrybingų žmonių tauta. Atlaikiusi negailestingą dvidešimtojo amžiaus siaubą. Įžiebusi savyje Sąjūdžio ugnį, kurios niekam neleisime užgesinti“, - sakė šalies vadovė.
„Esame viena Lietuva. Kartu dainuojanti ir kelianti Trispalvę. Kartu sauganti brangiausia, ką turime. Lietuvą – kaip savo namus. Lietuvą – kaip pareigą ir tikslą“, - teigė šalies vadovė.
Savo kalbą prezidentė baigė palinkėjusi būti veržliems ir ryžtingiems, paraginusi tikėti savimi ir valstybe.
Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas pabrėžė, kad laisvė neateina savaime, už ją buvo kentėta ir aukotasi, todėl negalima manyti, kad ji ateina lengvai. Jis priminė 1939 m. sudarytą Molotovo-Ribbentropo paktą, kuris padalijo Rytų Europos šalis tarp dviejų totalitarinių režimų – Sovietų Sąjungos ir nacių Vokietijos. G. Grušas užsimena, kad šis paktas buvo melagingai vadinamas Nepuolimo paktu, tačiau iš tiesų 1940 m. sovietai kaip niekur nieko okupavo Lietuvą, Latviją, Estiją.
„Šių dienų pasauliniuose sūkuriuose ypač sekdami įvykius Ukrainoje neišleiskime iš akių to fakto, kad tarptautinėje politikoje negalima toleruoti grobikiškų sutarčių sudarymo, net ir dangstantis taika. Mūsų politikai turi ir toliau drąsiai atmesti kai kurių valstybių raginimus nepraleisti progos patylėti“, - sakė G. Grušas.
