LNK žinių kalbintas vyras pasienyje teigė, jog čia laukia jau daugiau nei 49 valandas. Jis teigė, jog neatsimena, kad būtų tekę taip ilgai laukti pasienyje.
„Ilgiausiai, kiek kažkada teko, tai buvo 20 valandų. Bet į Sakartvelą, čia užtekdavo kelių valandų“, – pasakojo vyras.
Tokių eilių prie Lietuvos sienos lengvųjų automobilių vairuotojai dar nematė.
„Per penkerius metus pirmą kartą taip“, – kalbėjo kitas.
Dauguma neslepia, kad į Baltarusiją grįžta šventėms.
„Galvojau per šventes parvažiuoti namo. Dirbu transporto kompanijoje, per šventes paleido. Bet va, švenčiame prie sienos“, – LNK žinioms sakė baltarusis.
Kitas svarstė, jog kelis pasienio punktus su Baltarusija Lietuva uždarė, tad didesnės automobilių koncentracija ir yra fiksuojama.
Piktas ir į Baltarusiją važiuojanti baltarusę vedęs vokietis.
„48 valandas mes čia. Negali nusipirkti kavos, negali nueiti į tualetą, tik du maži lauko tualetai. Tiesiog siaubas, jie labai purvini. Ar gi čia yra Europos Sąjunga?“ – klausimą kėlė vokietis.
Kelis žodžius pridėjo ir jo baltarusė žmona.
„Draugai, mums tiesiog šokas. Vežame tris vaikus, vienam iš jų skauda pilvą, o mes negalime net į tualetą nueiti, nei vandens nusipirkti. Esame alkani“, – kalbėjo ji.
Krovininių vilkikų eilės metų pabaigoje nėra naujiena, tačiau tokių lengvųjų automobilių eilių nematė ir pasieniečiai.
„90, o kartais ir 95 procentai tų, kurie laukia lengvųjų automobilių eilėje, yra Baltarusijos piliečiai, grįžtantys į savo šalį. Kai tokie kiekiai pasirodė, natūralu, kad tie punktai nebegali aptarnauti tokio skaičiaus“, – LNK sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis.
Pasieniečiai tikina dirbantys visu pajėgumu ir pralaidumas kur kas didesnis nei prieš šventes.
„Jeigu įprastą parą iki tol į Baltarusiją išvažiuodavo apie 850 lengvųjų automobilių, tai dabar tie skaičiai siekia maždaug 1200. Natūralu, kad net ir padidėjus darbo apimtims punkte, pareigūnams daugiau jų aptarnaujant, driekiasi vis tiek tokios eilės. Tai reiškia, kad tas srautas yra labai didelis“, – tikino VSAT atstovas.
Tačiau laukiantys eilėje kaltina Lietuvos pusę.
„Dabar įjungė ir švieslentę, ji visą laiką neveikė. Bet jūs atvažiavote, tai įjungė. Taip pat girdėjome, kad Lietuvos pusėje buvo užlūžusios kompiuterinis sistemos, gal ir dėl to tokios eilės“, – LNK žinioms pasakojo laukiantys vyrai.
VSAT atstovas G. Mišutis tikino, jog natūralu, kad eilėje laukiantys yra nepatenkinti.
„Oro sąlygos ir šalta, galbūt trūksta daugelio dalykų. Tai žmonės įvairiai vertina. Bet turime statistiką ir darbo rezultatus. Ir matome, kad specialiai jų niekas ten nestabdo, o yra dirbama pilnu pajėgumu punktas“, – kalbėjo G. Mišutis.
Nėra paslaptis, kad dauguma baltarusių Lietuvoje apsiperka, o už kai kurias prekes gali susigrąžinti pridėtinės vertės mokestį. Tačiau visus šiuos dalykus pasienyje tikrina Muitinės pareigūnai.
„Tas tikrinimas užtrunka. Kitas dalykas, muitinė vykdo tarptautines sankcijas. Ir tikrina tiek krovininius automobilius, tiek ir lengvuosius, ar nevežamos sankcionuotos prekės. Ir dėl to, kad yra eilės, ar kažkam reikia švęsti šventes, tai muitinė netikrins mažiau“, – LNK žinioms pasakojo Muitinės departamento atstovė Irmina Frolova–Milašienė.
Tačiau mokesčius padedančios susigrąžinti bendrovės duomenys rodo, kad eilėse greičiausiai stovi ne apsipirkti atvažiavę, bet Lietuvoje, ar kitur Europoje tiesiog dirbantys baltarusiai.
„Palyginti su 2019 metais baltarusių ir pirkėjų iš trečiųjų šalių iš tikrųjų sumažėjo. Jeigu kalbame apie baltarusius, tai 22 procentais, bendrai – 33 procentus. Bet kalbant apie gruodį ir sausį, tai yra švenčių laikotarpis, kai jie bando pravažiuoti ir apsipirkti“, – teigė UAB „Global Blue Lietuva“ vadovas Denis Grinevičius.
Sausio pradžioje tokių eilių vėl gali atsirasti.
„Dažniausiai matydavome didesnį žmonių kiekį per sausį, kai pas juos yra šventinis laikotarpis“, – sakė D. Grinevičius.
Sausį eilių prie sienos, iš Baltarusijos pusės tikisi ir pasieniečiai.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia:
Pastarąsias dienas Lietuvos pasieniečiai stebi, kaip mūsų šalyje gyvenantys ir dirbantys baltarusiai veržiasi atgal į tėvynę. Susidarė ilgos eilės. Tikėtina, kad jos susidarys ir sausį, grįžtant atgal į Lietuvą. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas LNK vidurdienio žiniose įvertino tokių kelionių įtaką grėsmę nacionaliniam saugumui.
Delfi primena, jog pati Lietuva tautiečių keliones į Baltarusiją yra pasiruošusi riboti, siekiant, kad jie nebūtų užverbuoti.
L. Kasčiūnas ragino nepamiršti, jog Baltarusija, yra karą Ukrainoje pradėjusios Rusijos asistentė.
„Tas, matyt, ir yra įdomiausia. Žinote, kai mes dabar diskutuojame apie jų statusą Lietuvoje, ir kai girdžiu jos prie sienos, kritikuojančius Lietuvą, sakančius, kad kokia čia Europa, kad reikia eilėse laukti... Norėčiau jiems pasakyti, kad reikia būti dėkingiems Lietuvai, kad dar yra įmanoma įvažiuoti į Europos Sąjungą.
Nes reikia nepamiršti, kad Baltarusija yra agresoriaus asistentė, kuri leidžia Rusijai naudotis savo karinėmis bazėmis, suteikia logistinę pagalbą“, – ragino parlamentaras L. Kasčiūnas.
Jis LNK vidurdienio žiniose kalbėjo, jog vertinant visą problemos mastą reikia matyti du procesus.
„Viena vertus, tai yra ne tik Lietuvoje gyvenantys baltarusiai. Pusė milijono baltarusių turi Šengeno vizas, kurias jiems išdavė ES valstybės, mes tokių vizų nebeduodame. Bet tos vizos jiems leidžia ES būti bent 90 dienų.
Ir, pavyzdžiui, baltarusiai, kurie į Minską grįžta per Lietuvą, nebūtinai turi laikiną ar nuolatinio gyventojo statusą. Tai vienas iš srautų šaltinių. Antrasis – tie 62 tūkst. baltarusių, kurie turi teisę Lietuvoje laikinai arba nuolat gyventi.
Dalis jų yra pagal humanitarinius pagrindus (gyvenantys, aut. p.): žmogaus teisių gynėjai, opozicijos veikėjai. Bet dalis jų yra visiškai ekonominiai migrantai, kurie dirbdami ES, Lietuvoje švenčių proga grįžta į Lietuvą. Ir man dėl to kyla abejonių“, – tikino Seimo NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas.
Parlamentaras ragino šiame kontekste įvertinti visas nacionalinio saugumo rizikas – juk laisvai į Baltarusiją grįžtantys asmenys yra ne tie, kurie bėgo nuo Aliaksandro Lukašenkos režimo.
„Aš matau bėdų, aš matau rizikų. Valstybės saugumo departamentas (VSD) mato rizikų. Nes tie, kurie grįžta pas savo šeimas yra pažeidžiami. Turėkime galvoje visą režimo represinį aparatą, jie gali mainais į tai, kad žmonės išleidžiami važiuoti į ES, ir jų šeima paliekama ramybėje, vykdyti tam tikras užduotis. Mes apie tai kalbame jau kelis mėnesius“, – LNK vidurdienio žiniose kalbėjo L. Kasčiūnas.
Politikas pasakojo, jog su kolegomis yra registravęs ribojančias priemones, kurios numatytų tokių darbo leidimų, laikino leidimo gyventi sustabdymą, kad toks srautas stabilizuotųsi.
„Bet tokiam sprendimui Seime šią minutę nėra. Todėl mes paprašėme kompromisinio varianto, sausį mėnesį jis atsiras ir Vidaus reikalų ministerija (VRM) pateiks pasiūlymų rinkinį, kaip būtų galima riboti srautus, neįvedant aiškių ribojimų“, – teigė L. Kasčiūnas.
Visą LNK vidurdienio žinių pokalbį su L. Kasčiūnu žiūrėkite čia:
