„Ne agresorėms valstybėms mokyti Lietuvą demokratijos ir aiškinti, kokie yra principai, organizuojant rinkimus. Valstybėms, kurios demokratinių rinkimų yra nemačiusios dešimtmečius“, – tokį situacijos vertinimą trečiadienį pateikė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas savo ruožtu kalbėjo, jog tai yra „susireikšminusios ir retai blaivia galva mąstančios, tulžimi nuolat besispjaudančios melo departamento direktorės nurodymas“, kurio Lietuva nevykdys.
Pasak politologų, tai eilinis Rusijos nedraugiškas spaudimas demokratinėms kaimynėms.
„Eilinė provokacija, įtampos didinimas. Kitaip tariant, jeigu jie turi planą kažkokį provokuoti Baltijos šalis“, – LNK žinioms sakė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Gintautas Mažeikis.
Esą, taip ir toliau yra kuriama alternatyvi realybė, kad kitur rusai yra skriaudžiami, nors yra atvirkščiai.
„Tuo metu, kai Europoje gastroliuoja Vladimiro Putino karinės žvalgybos žudikai ir iš principo medžioja Rusijos opozicijos veikėjus, Rusijos piliečius, sugalvoti priekaištauti Baltijos šalims dėl Rusijos piliečių saugumo ir jų galimybės realizuoti rinkimų teisę yra absurdiškumo viršūnė“, – kalbėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Nerijus Maliukevičius.
Tačiau nėra atmetama, kad provokacijos gali būti ne tik žodinės.
„Pavyzdžiui, ambasados gali sugalvoti atidaryti kažkur savo punktus Lietuvoje, toje pačioje Klaipėdoje, vėl atidaryti. Ir sakyti, kad ten gyvenantiems Rusijos piliečiams būtų patogiau balsuoti, ten jie nori punktą atidaryti.
Ir tai jau būtų teisinė provokacija, kurią reikėtų nagrinėti griežtai įstatymo ribose“, – LNK žinioms sakė VDU profesorius G. Mažeikis.
Seimo NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas svarstė, jog taip bandoma sureikšminti rinkimus.
„Kurių, ypač, kai kalbame apie okupuotas teritorijas, jokia tarptautinė bendruomenė to nepripažins. Bet bandyti priminti senas įtampas, bandyti mobilizuoti gyventojus Baltijos šalyse“, – kalbėjo parlamentaras.
Lietuvos politikai tikina, kad į kitos šalies rinkimus Lietuva niekada nesikišo ir niekada nesikiš.
„Vykdysime tik tai, kas yra numatyta mūsų tarptautinėmis sutartimis, tai, ką visą laiką darėme. O patys visada turime nepamiršti, kad šalia kiekvieno rusiško pasakymo, kuris atskrieja mūsų atžvilgiu, jis yra mums priminimas, jog mes turime sustiprinti savo saugumą“, – pabrėžė užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.
Paskutiniai Rusijos rinkimai buvo 2021 metais, tuomet Rusijos piliečiai rinko parlamentą. Tada tą buvo galima daryti ne tik Rusijos ambasadoje Vilniuje, bet ir jau uždarytame konsulate Klaipėdoje bei Visagine.
Migracijos departamento duomenimis, prieš trejus metus Rusijos piliečių Lietuvoje gyveno apie 12 tūkstančių. Po Rusijos pradėjo karo Ukrainoje jų padaugėjo iki 17 tūkstančių.
„Bet pradėjus taikyti ribojamąsias priemones, griežtesnes saugumo patikras, apskritai panaikinus praktiškai galimybes Rusijos piliečiams atvykti, jų skaičius pradėjo mažėti. Ir dabar jų turime mažiau nei 16 tūkstančių“, – LNK žinioms sakė Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.
Rusijos prezidento rinkimai vyks kovo 17 dieną. Neabejojama, kad juos laimės dabartinis autoritaras V. Putinas.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia:
