Pavieniai LNK žinių kalbinti žmonės įvardijo, kas jiems labiausiai kelia stresą.
„Darbas, paskolos, palūkanos augančios“, – vardijo viena vilnietė.
Studentė teigė, jog jai daugiausiai streso kelia mokslai, o kitas kalbintas vilnietis tikino, jog šildymo kainos.
„Kad blogai šalyje, tai ir ima stresas“, – argumentavo kitas.
O kaip jaučiamės bendrai? Psichologai savo iniciatyva antrus metus matuoja streso lygį ir pristato rezultatus.
„Lyginant su 2022 metais, galima matyti, kad tas jaučiamas nerimas ir stresas yra šiek tiek sumažėjęs. Žiūrint į 2023 metus, nuo kovo iki spalio mėnesio jis yra išaugęs“, – LNK žinioms sakė „Visipsichologai.lt“ projektų vadovė Arminta Vagrytė.
Bendrai emocinių iššūkių patyria 65 procentai apklaustųjų. Anot streso tyrinėtojų, ankstesniais duomenimis kaip didžiausias streso sukėlėjas pirmavo darbas, dabar – karas.
„39 procentai respondentų įvardijo karą Ukrainoje, karą Izraelyje, įtampą pasaulyje“, – teigė „Visipsichologai.lt“ vadovas Paulius Tamulionis.
Antroje vietoje, pasak A. Vagrytės, išlieka darbas, jo keliamas nerimas ir įtampa.
„Trečioje vietoje atsiranda infliacija ir kainų augimas. Visi šie trys dalykai taip ir kartojasi“, – pasakojo „Visipsichologai.lt“ projektų vadovė.
Psichologė, psichoterapeutė Sonata Vizgaudienė LNK žinioms sakė, jog visus palietė įvykiai Izraelyje.
„Tarsi sužadino žmonėms tuos neigiamus prisiminimus, ką jie patyrė prasidėjus Ukrainos karui“, – svarstė pašnekovė.
Psichologas, psichoterapeutas, profesorius Gediminas Navaitis pateikia ir mokslinį streso apibrėžimą.
„Nespecifinė, universali organizmo reakcija į būtinybę prisitaikyti“, – paaiškino G. Navaitis.
Įdomu tai, kad stresas matuojamas balais ir jie sumuojami.
„Kad būtų aiškiau, tai jeigu kas nors šiais metais tapo našliu, ar našle, tai surinko 100 streso balų, jeigu išsiskyrė – 75 balus. Bet ką labai norėčiau pasakyti, kad po santuokos – 50 balų, nesvarbu, kad tai malonus įvykis, vis tiek reikia prisitaikyti prie naujų sąlygų“, – kalbėjo jis.
Taigi, stresą kelia net ir malonūs įvykiai, pavyzdžiui ir kalėdinis laikotarpis, jis pridės po maždaug 10 streso balų.
„Surinkę daugiau nei 150 streso balų per metus kas trečias susirgs psichosomatine liga, surinkę 300 balų – susirgs visi“, – teigė G. Navaitis.
Kiek patiriame stresą, nulemia ir tai, ar turime vaikų, ar esame vieniši, kiek uždirbame, lemia lytis ir amžius.
„Daugiausiai streso jaučia jauni žmonės – nuo 18 iki 35 metų amžiaus, vyresni žmonės daugiau jaučia nerimo dėl karo, o jaunesni – dėl darbo krūvio“, – sakė „Visipsichologai.lt“ projektų vadovė A. Vagrytė.
Psichologė Vilma Simaitienė pabrėžė, jog organizacijoms tikrai verta investuoti į žmonių psichologinę gerovę, būseną.
„Kaip jie jaučiasi darbe“, – sakė ji.
„Visipsichologai.lt“ vadovas P. Tamulionis dar pridūrė, jog neigiamą emociją perduodame keldami įtampą ir šeimoje.
„Taigi, būtų patarimas to nedaryti – neperkelti streso ant artimų žmonių, kai kenčia santykiai“, – sakė LNK žinių pašnekovas.
Specialisto pagalbos reikėtų, jeigu kamuoja ilgalaikis stresas. O alkoholis, kvaišalai, lošimai ir vaistai nėra sprendimas.
„Daug kas nori stebuklingos tabletės nuo galvos, nuo pilvo skausmo, nuo nemirtingumo“, – ironizavo G. Navaitis.
„Visipsichologai.lt“ projektų vadovė A. Vagrytė tikino, jog geriausiai veikia konsultacija, terapija ir išsišnekėjimas.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia:
