Gediminas Navaitis

Laimingi žmonės kuria laimingas šeimas, laimingoje šeimoje gyvena laimingi sutuoktiniai ir vaikai. Kitokie – nešeiminiai – vyro ir moters sugyvenimo būdai gali teikti jiems nemažai smagumo, tačiau visuomenės ateitis – vis dėlto šeimoje.

Neseniai Jungtinės Tautos paskelbė naujausius pasaulio šalių laimės indeksus. Lietuva užima 60 vietą iš 156. Paprastai sakant, pagal laimingumą esame pačioje sąrašo antrojo trečdalio pradžioje, pagal bendrąjį vidaus produktą – pirmajame trečdalyje, tačiau abi šios temos mums kelia daug rūpesčių.

Seimas svarsto įstatymo pataisą, pagal kurią didžiąją dalį cigarečių pakuotės ploto turėtų užimti apie rūkymo žalą perspėjantieji užrašai. Kol kas visose Europos Sąjungos (ES) šalyse vadovaujamasi tabako produktų direktyva, pagal kurią įspėjimams skirta kur kas mažiau – tik 40 proc. – pakelio ploto, rašo „Vakarų ekspresas”.

Nuo 2013 metų siūloma 330 litų padidinti neapmokestinamąsias pajamas ir jas suvienodinti su minimalia mėnesio alga - 800 litų.

Siūloma apriboti galimybę patekti į Seimą vadinamosios "Lenkų kortų" turėtojams.

Šiuolaikinė visuomenė ilgai vadovavosi nuostata – daugiau gaminantieji, daugiau uždirba ir gali daugiau vartoti, o todėl privalo tapti laimingesni. Tačiau daugelyje Vakarų šalių pajamos XX a. padidėjo keletą kartų, o žmonių laimė – iš esmės ne.

Gintaras Songaila wystosował list do Samorządu Miasta Wilna, prosząc o cofnięcie pozwolenia na marsz organizowany przez Komitety Strajkowe Szkół Polskich na Litwie, który ma odbyć się 17 marca w Wilnie.

Vienuolikos Seimo narių grupė kreipėsi į Vilniaus savivaldybę su prašymu nukelti šeštadienį, kovo 17 d., suplanuotą Lietuvos lenkų mokyklų streikų komitetų mitingą. Prašymo priežastys – dviprasmiška renginio data bei galimi neramumai dėl planuojamo nacionalistų iš Lenkijos desanto. Tačiau savivaldybė mitingo datos nekeis.

Seimui siūloma įstatymu reglamentuoti Psichoterapijos praktiką. Tokį įstatymo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravęs Seimo narys Gediminas Navaitis siūlo jame nustatyti psichoterapeutų profesinės kvalifikacijos įgijimą, praktikos sąlygas, teises, pareigas ir atsakomybę, taip pat Lietuvos psichoterapijos draugijos funkcijas, valdymo bei veiklos ypatumus.

Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena – gera proga pamąstyti apie tautos kelią į laisvę, dar kartą savęs paklausti, ar Lietuvos žmones tebejungia bendras siekis gyventi nepriklausomoje valstybėje. Šiandien, kai samprotauti apie žmonių nusivylimą valstybe tampa kone madinga, derėtų vėl prisiminti ir mėginimus šią valstybę atkurti. O dramatiškame XX amžiuje jų tikrai netrūko.

Ko reikia, kad žmogus būtų laimingas ir kiek prie to gali prisidėti valstybė? Daugelis lietuvių atsakytų, kad laimė yra asmeninis kiekvieno žmogaus reikalas ir valstybė neturi teisės kištis į šią sritį. Tačiau psichologas ir Seimo narys Gediminas Navaitis su tokiu požiūriu nesutinka ir teigia, kad pasaulyje vis garsiau kalbama apie laimingos visuomenės politiką . Politikas pripažįsta, kad kol kas neturime tikslingos politikos, nukreiptos į tai, kad mūsų visuomenė būtų labiau savimi patenkinta. Su G. Navaičiu kalbėjosi LRT laidos „Įžvalgos“ vedėjas Virginijus Savukynas .

Jei lietuvių paklaustume, ko reikėtų, kad jie taptų laimingesni, didžioji dalis pirmiausia paminėtų pinigus. Mokslininkai, tyrinėjantys vadinamą laimės ekonomiką – keistai skambančią ekonomikos mokslų kryptį – bando išmatuoti laimingą visuomenę. Skaičiavimai rodo, kad laimės jausmas yra susijęs su pajamų gavimu iki tam tikros ribos. Ekonomistas Raimondas Kuodis LRT laidoje „Įžvalgos“ atskleidžia, kokia yra riba, kuri patenkintų statistinį lietuvį.

Nuo praėjusio amžiaus pradžios išsivysčiusiose šalyse turto pagausėjo du-tris kartus, tačiau laimingų žmonių padaugėjo vos keliais procentais. Priežasčių atotrūkiui tarp ekonominio augimo ir visuomenės laimės lygio galima rasti ne vieną. Suprantama, tai skatina ieškoti naujų raidos kelių.

Rūkymo sužaloti plaučiai ar dantys, mirštančiųjų vaizdas ant Lietuvoje parduodamų cigarečių pakuočių artimiausiu metu veikiausiai neatsiras. Nors su priklausomybėmis kovojančios institucijos neabejoja tokio sprendimo nauda, pasiūlymas Seime klaidžioja daugiau nei dvejus metus. Tabako pramonė teigia, kad net ir priėmus reikalingus teisės aktus, jiems įgyvendinti prireiks maždaug pusantrų metų.

Šįkart LTV laidoje „Įžvalgos“ bus kalbama apie valdžios ir psichologijos santykį bei pateikiamas banguotos politinės karjeros pavyzdys. Anksčiau į politikus iš šalies žiūrėjęs psichologas Gediminas Navaitis pats tapo Seimo nariu ir dabar į politiko vidų gali pažiūrėti iš labai arti. Psichologas laidoje bandys atsakyti į klausimus, kiek valdžios siekimas yra susijęs su menkavertiškumo kompensavimu ir kada politika tampa narkotiku.

Apklausos rodo, kad didelė dalis mūsų visuomenės nepasitiki ir nėra patenkinta kone visomis Lietuvos valstybinėmis institucijomis. Tai skatina užduoti klausimą: „Ar gali būti laimingas žmogus, nusivylęs valstybe, kurioje gyvena?“.

Lietuviai yra netolerantiški, šiek tiek provincialūs, dėl nesėkmių kaltina aplinką, stokoja humoro, neturi autoritetų ir nesugeba atsispirti priešiškai propagandai. Tokį tipinio lietuviško charakterio paveikslą ketvirtadienį vykusioje diskusijoje apie lietuvišką mentalitetą nupiešė Liberalų sąjūdžiui atstovaujantis parlamentaras, psichoterapeutas Gediminas Navaitis ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Alperavičius.

Prieš kelerius metus laimėję kovą su visiško draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais degalinėse iniciatoriais, verslininkai vėl traukia mūšyje patikrintus ginklus, nes daliai Seimo narių reikia pateisinti savo egzistenciją. Keli parlamentarai siūlo tabako gaminiais prekiauti tik specializuotose parduotuvėse ar skyriuose, rašo „Verslo žinios”.

Seimo valdybos patvirtinta tvarka numato, kad už keliones viešuoju miesto transportu, tarpmiestiniais autobusais, traukiniais, taksi (išskyrus tarpmiestinius maršrutus) galima mokėti iš parlamentinės veiklos lėšų. Antrąjį šių metų ketvirtį išlaidas viešajam transportui ir taksi deklaravo devyni parlamentarai.

Seimo narys Gediminas Navaitis ragina, kad Lietuvoje parduodamoms elektroninėms knygoms, kaip ir spausdintiems popieriniams leidiniams, taip pat būtų taikoma Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata.

Seimo narys Gediminas Navaitis ragina, kad Lietuvoje parduodamoms elektroninėms knygoms, kaip ir spausdintiems popieriniams leidiniams, taip pat būtų taikoma Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata.

Kone visi žino, kas yra BVP (bendrasis vidaus produktas). Būtent šiuo rodikliu paprastai nusakomas šalies išsivystymo lygis. Bet ar jis visada rodo tikrąją padėtį? Šiandieną ne tik filosofai, psichologai, bet ir ekonomistai vis dažniau kalba, kad politikos tikslu turi tapti ne tik BVP, bet ir BVL (bendrosios visuomeninės laimės) augimas. Vis dažniau abejojama nuostata, kuri ilgai atrodė nekelianti abejonių, – daugiau gaminti ir daugiau uždirbti.

Jeigu paklaustume praeivio, koks šiandien populiariausias žaidimas, tikriausiai jis įvardytų tą, rodomą per televizorių ir žadantį dovanų automobilį ar aukso puodą. Vos už porą litų nusipirkusiam teisę jame dalyvauti žaidėjui vargiai pavyksta atsipalaiduoti. Tačiau yra ir kitokių žaidimų.

Siūloma nustatyti, kad laiduotoju gali būti tik asmuo, turintis pakankamai turto prievolei, už kurią laiduojama, įvykdyti.