Euforija, sumišimas ir rimti apmąstymai, ką daryti toliau. Tokias emocijas, pasak psichologų, dažnai patiria itin dideles pinigų sumas laimėję žmonės.

„Kalbame apie išskirtinį laimėjimą, žmogus iš esmės pereina į kitą socialinį statusą. Pagrindinis patarimas – neskubėti. Pinigai jau niekur nedings. Įprastai žmonės dalį sumos greitai skiria komfortui – pagerinti būstą, įsigyti geresnį automobilį, o kur investuoti ir ką toliau veikti galima nuspręsti ir vėliau“, – sako psichologas Gediminas Navaitis.

Loterijų organizatoriai įprastai siūlo laimėtojams psichologo ir finansų konsultantų paslaugas. Tokias paslaugas pasirinko ir 24 mln. eurų laimėjęs vilnietis.

Viešumas – retenybė

Visi iki šiol milijoninių sumų loterijų laimėtojai Lietuvoje panoro likti anonimais. Anot G. Navaičio, tai lemia kelios priežastys.

Visų pirma žmogui užtrunka laiko suprasti, kas įvyko.Vėliau įsijungia ir savisaugos instinktas.

„Ne kiekvienas nori, kad jį užgriūtų minia su siūlymais, prašymais. Nebūtinai jie bus piktybiniai, aš irgi, galbūt, galėčiau pasiūlyti projektų į kuriuos reikėtų investuoti. Tokių siūlytojų gali atsirasti labai daug. Lietuviai laimėtojai, kaip rodo tyrimai, yra gana racionalūs ir pasveriantys pasekmes“, – pasakoja G. Navaitis.

Prieš keletą metų svarstant naują Loterijų įstatymo redakciją buvo siūlymų įpareigoti loterijų laimėtojus prizą atsiimti viešai, tačiau siūlymas atmestas vadovaujantis Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu.

„Loterijos yra toks žaidimas, kai visi pirkdami bilietus sukaupia laimėjimus. Tiems loterijos dalyviams, kurie dalyvauja žaidime, bet nelaimi, būtų svarbus skaidrumas, žinojimas, kad laimėtojas yra tikras asmuo. Visgi, asmeniui nepageidaujant, jo konfidencialumas itin kruopščiai užtikrinamas“, – teigia Loterijų asociacijos prezidentas Andrius Karaliūnas.

Aplinkybes, kuriomis buvo nupirktas laimingas bilietas, organizatoriai sužino tik tuomet, kai pats žmogus geranoriškai pasidalina. Organizatoriai turi tik prievolę nustatyti daugiau nei 1 tūkst. eurų laimėjusio asmens tapatybę, tačiau kas toliau vyksta su pinigais, viešai nėra skelbiama.

„Su laimėtoju dirba labai mažas žmonių ratas, kad duomenys nebūtų atskleisti. Būna ir tokių laimėtojų, kurie ateina ir apskritai nieko nepasako“, – tikina A. Karaliūnas.

Apsaugos nesikreipia

Per visą nepriklausomybės laikotarpį po didelių sumų laimėjimo ir atsiradus būtinybei apsisaugoti patys laimėtojai į privačias apsaugos dar nėra kreipęsi.

„Žmonės fizinės apsaugos dažniausiai ieško dėl kažkokios grėsmės. Šiais laikais pinigų niekas maišais nebevežioja, tad ir tokios paslaugos nelabai reikia. Na, o šiuo atveju, nuo giminaičių, matyt, ir patys žmonės mokės apsisaugoti“, – juokauja „Ekskomisarų biuro“ vadovas Vytautas Labeckas.

Visgi specialistas pataria didelei sėkmei ištikus, ramiai įvertinti naujus iššūkius ir per daug nesireklamuoti, mat piktavalių visada gali atsirasti.

Laimėtojai paneigia mitus

Loterijas tyrinėjančių mokslininkų teigimu, mitas, kad didelius prizus laimėję žmonės pinigus iššvaisto – tai labiau pavieniai atvejai.

Lietuvoje atlikus loterijų laimėtojų apklausą, paaiškėjo, kad net ir praėjus dvejiems metams po didžiulių laimėjimų, žmonės vidutiniškai buvo išleidę tik pusę sumos, kitą dalį investavę.

„Taip pat žmonės linkę dalintis laimėtais pinigais – visų pirma šeimos rate, vėliau dalį lėšų skirti labdarai ir pagalbai. Dažnai pasitaiko, kad laimėtojai dalį laimėjimo skiria konfesinėms įstaigoms – bažnyčiai, „Caritui“, – pasakoja G. Navaitis.

Laimėtojai, pasak psichologo, dalijami į dvi dalis – tie, kurie dirbo ne kūrybinį darbą, paprastai iš jo išeina. Žmonės, kurie dirbo įdomų kūrybinį darbą – mokslininkai, menininkai, žurnalistai, verslininkai – sumažina darbo apimtis, nebedirba to, kas jiems neįdomu, bet toliau tęsia profesinę veiklą.

„Gražu, kad šitas dėsningumas galioja abiem sutuoktiniams. Ne taip svarbu, kas laimėjo, bet šitas pokytis įvyksta abiems šeimoje“, – reziumuoja G. Navaitis.

Tyrimų duomenimis, statistinis Lietuvos gyventojas loterijoms vidutiniškai išleidžia 2,7 euro per mėnesį. Loterijose bent kartą per metus dalyvauja 63 proc. šalies gyventojų, o populiariausia loterija išlieka „Teleloto“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)